Popiežius apsilankė šv. Petro senelių namuose. „Dievas nori, kad senų žmonių orumas
ir vertė būtų gerbiami“
Šeštadienio popietę popiežius Benediktas XVI apsilankė šv. Petro senelių namuose.
Čia Mažosios vargšų seserys prižiūri 76 globotinius.
Namų salėje susirinko
seserys, seneliai, slaugai ir savanoriai. Pasveikinimo žodį popiežiui tarė sesuo Marie
Claire, Mažųjų vargšų seserų kongregacijos provincijos vyresnioji ir viena iš globotinių,
ponia Patricija Fasky.
Savo trumpoje atsakomojoje kalboje Benediktas XVI, prieš
tai įteikęs namams savo dovaną, šv. Petro bazilikos mozaiką, kalbėjo apie tai, ką
reiškia senatvė, pasiremdamas ir sava patirtimi.
Pasak jo, svarbu, kad medicinai
progresuojant ir prisidedant kitiems faktoriams, augantis senolių skaičius būtų pripažintas
kaip visuomenės palaiminimas. Kiekviena karta gali išmokti patirties ir išminties
iš vyresnės kartos. Rūpinimasis senais žmonėmis turėtų būti suprantamas ne kaip dosnumo
aktas, bet kaip dėkingas skolos atlyginimas.
Bažnyčia visada labai gerbė senolius.
Ketvirtasis Dievo įsakymas liepia „gerbti tėvą ir motiną“, o Dievas už tai pažada
atlyginti savo palaiminimu. Dievas nori, kad senų žmonių orumas ir vertė, sveikata
ir gerovė būtų gerbiami. Per savo karitatyvines institucijas Bažnyčia siekia įgyvendinti
šį priesaką.
Pasak Šventojo Tėvo, kiekvienas iš mūsų yra norėtas ir būtinas.
Gyvybė yra dovana, visuose etapuose, nuo pradėjimo iki natūralios mirties, tik Dievui
priklauso ją duoti ir ją paimti. Kai kas gali džiaugtis gera sveikata iki pat senatvės.
Tačiau krikščionys neturėtų bijoti dalyvauti Kristaus kentėjimuose, jei Dievas nori,
kad susidurtume su negalia.
Benediktas XVI priminė Jono Pauliaus II paskutiniuosius
gyvenimo metus, per kuriuos jis viešai kentėjo, išgyvendamas tai vienybėje su Išganytoju.
Todėl
atvykau pas jus ne tik kaip tėvas, - sakė popiežius, - bet ypač kaip brolis, kuris
gerai pažįsta su amžiumi ateinančius džiaugsmus ir iššūkius. Ilgi mūsų gyvenimo metai
suteikia mums progą įvertinti pačių didžiausių mums Dievo duotų dovanų grožį, kaip
gyvybės dovaną, taip ir žmogaus dvasios trapumą. Tie iš mūsų, kurie gyvena daug metų
turi nuostabią galimybę labiau suprasti slėpinį Kristaus, kuris pažemino pats save
priimdamas mūsų žmogiškumą. Nors mūsų gyvenimai ilgėja, dažnai fizinės galios mažėja.
Ir vis dėlto šie periodai gali būti dvasiškai vaisingiausi mūsų gyvenime. Šie metai
yra proga meilioje maldoje prisiminti tuos, kuriuos mylėjome ir viską, kuo buvome
ir ką padarėme, atiduoti Dievo malonei ir švelnumui. Tai bus didelė dvasinė pagalba
ir leis mums iš naujo atrasti Jo meilę ir Jo gerumą per visas mūsų gyvenimo dienas.
Su šiais jausmais, brangūs broliai ir seserys, iš širdies užtikrinu savo maldą
už jus ir jūsų prašau melstis už mane. Tegu mūsų palaimintoji Mergelė ir jos sužadėtinis
Juozapas meldžias už mūsų laimę šiame gyvenime ir gauna mums ramaus perėjimo į būsimą
palaiminimą. Dievas jus telaimina, - baigdamas sakė Benediktas XVI. (rk)