Popiežius ir anglikonų primas vadovavo mišparams Vestminsterio abatijoje
Vestminsterio Šv. Petro bažnyčia ir prie jos veikusi benediktinų abatija buvo pastatyta
vienuoliktajame amžiuje. Kai šešioliktajame amžiuje Henrikas VIII atskyrė Anglijos
Bažnyčia nuo Romos, benediktinai iš abatijos buvo išvaryti, vienuolynas ir bažnyčia
tapo valstybės nuosavybe ir Vestminsterio abatija tapo svarbiausiais, po Kenterberio
katedros, anglikonų maldos namais, o tuo pačiu Anglijos Bažnyčios ryšių su valstybe
simboliu. Vestminsterio abatijoje laidojami mirę valdovai, vainikuojami išrinkti nauji
karaliai.
Prieš pat mišparų pradžią, popiežius trumpai maldos valandėlei sustojo
prie šioje abatijoje palaidoto karaliaus šv. Edvardo Išpažinėjo kapo. Vienuoliktajame
amžiuje valdžiusį šventąjį karalių popiežius paminėjo ir mišparus pradedančiame įvade:
„Atvykau iš Romos kaip piligrimas melstis prie šv. Edvardo Išpažinėjo kapo ir maldauti
visų krikščionių vienybės dovanos“.
Mišparų pabaigoje sakytoje kalboje popiežius
dar kartą priminė šiemet sukankančias šimtąsias moderniajam ekumenizmui pradžią davusios
Edinburgo konferencijos metines. Minėdami šią sukaktį, - sakė popiežius, - dėkojame
Dievui už tą didįjį darbą, kurį siekdami vienybės jau nuveikė visų konfesijų krikščionys.
Suprantame, kad dar didesni uždaviniai mūsų laukia ateityje. Turime būti vieningi,
nes tik taip sugebėsime pasauliui įtikinamai skelbti Evangelijos tiesą, kuri išlaisvina
ir laiduoja tikrai humanišką žmonijos pažangą,- kalbėjo popiežius.
Vestminsterio
abatijoje vykę Mišparai buvo paskutinis popiežiaus vizito programos penktadienio įvykis.
Tačiau popiežių lydėjusios oficialios delegacijos, vadovaujamos Valstybės sekretoriaus
kardinolo Bertone, dar laukė darbo vakarienė su Didžiosios Britanijos premjeru ir
vyriausybe. Tokias vakarienes britų protokolas numato oficialių valstybinių vizitų
metu. Jose valstybių vadovai nedalyvauja, tačiau oficialioms delegacijoms jos suteikia
progą dalykiškai pasikalbėti svarbiausiais dvišaliais klausimais. Popiežiaus vizito
atveju tie klausimai – tai visų pirma žmogaus teisių gynimas, gamtosauga, švietimas,
pilietinės visuomenės ugdymas, religijų dialogas, taika ir kitos temos, kurios rūpi
ir Jungtinės Karalystės vyriausybei, ir Šventajam Sostui.