2010-09-14 18:22:25

Kaip žiniasklaidai neprisidėti prie nesantaikos skleidimo?


Pastoriaus Terry Jones vadovaujamos, keliasdešimt narių turinčios bendruomenės ketinimai rugsėjo 11 dienos teroristinio išpuolio Niujorke metinių paminėjimui sudeginti Islamo religijos šventraštį sužadino ne tik daug smerkiančių religinių ir politinių lyderių reakcijų, bet ir svarstymų dėl žiniasklaidos vaidmens. Ar žiniasklaidai reiktų pranešinėti apie tokius įvykius ir kaip tai daryti? Ir istorija, ir šiandieniniai įvykiai pateikia daug iliustracijų, jog nevykę gandai ar iš konteksto išimta sensacija gali padaryt daug žalos, sukelti daug aistrų.

JAV administracija kreipėsi į šalies žiniasklaidą, prašydama nesureikšminti Korano deginimo akcijos ir skirti jai nedidelį dėmesį. Viena iš didžiausių pasaulyje žinių agentūrų „Associated Press“ žadėjo apie įvykį pranešti, tačiau be video iliustracijų ar detalių aprašymų. „Žemą profilį“ įvykiui žadėjo teikti kitas JAV žiniasklaidos gigantas „Fox news“.

Tačiau tuoj pat atsirado tvirtinančių, kad toks žiniasklaidos elgesys yra padiktuotas baimės, o ne, kaip kad teigė „Associated Press“ atstovas, „subalansuoto dėmesio“, kurio visai pakanka 50 asmenų grupelės nesantaiką keliančiai iniciatyvai. Be to, yra tokių spaudos ir žodžio laisvės gynėjų, kuriems nėra ribos tarp religijos kritikos ir religijos ar jos simbolių pamynimo, tikinčiųjų užgavimo. Jiems nėra skirtumo tarp „teisės kritikuoti religiją“ ir „teisės deginti Koraną“.

Koks yra santykis tarp spaudos laisvės, naujienos ir jos pasekmių? Apie tai Vatikano radijui trumpai kalbėjo Franco Lever, Popiežiškojo saleziečių universiteto komunikacijos fakulteto dekanas. Pasak jo, žiniasklaidos laisvė neturi būti atskirta nuo atsakomybės. Žiniasklaidos laisvė turi būti vertinama bendrame kontekste ir atsižvelgiant į jį turi būti daromi pasirinkimai. Kartais radikalai, anot dėstytojo, sąmoningai siekia, kad žiniasklaida apie juos kalbėtų, nes tai jiems suteiktų papildomos jėgos. Taip Italijoje elgėsi „Raudonosios brigados“, kurios žudė, kad apie jas būtų kalbama. Ir jei tokiu atveju žiniasklaida daug kalbės, ji žais teroristų žaidimą.

Įvykis, žiniasklaidos pranešimas nėra atskirti nuo bendros situacijos, kuri kartais prilygsta namui, kuriame dėl dujų nuotėkio pakaktų uždegti žiebtuvėlį ir įvyktų sprogimas. Ar tokiu atveju reikia aukštinti tą, kuris uždega žiebtuvėlį? Sensacinga informacija pati savaime, paliečianti publikos dėmesį, nėra vienintelis kriterijus.

Franco Lever pateikė kita pavyzdį: britams Antrojo pasaulinio karo metu ruošiant išsilaipinimą Prancūzijoje, britų spauda, kurioje spaudos laisvės tradicija yra viena seniausių ir stipriausių pasaulyje, apie tai vengė prasitart nors žodžiu. Jei Hitleris būtų atakavęs britų kariuomenę išsilaipinimo metu, tai galėjo reikšti jos galą. Taigi, naujienos perdavimo principas nėra atskirtas nuo atsakomybės principo.

Kita vertus, sunku nustatyti konkrečias instrukcijas, sukurti konkretų mechanizmą, kuris padėtų nustatyti, kaip žiniasklaidai elgtis, kokių jai ribų laikytis. Apie tai turi galvoti redakcijų atsakingieji. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.