2010-09-13 16:28:05

Popiežius priėmė naujojo Vokietijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus


Pirmadienį naujasis Vokietijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Walter Juergen Schmid įteikė Popiežiui skiriamuosius raštus.

Sveikindamas misiją pradedantį Vokietijos diplomatinės atstovybės Vatikane vadovą, popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį į numatytas beatifikacijų iškilmes, kuriose į altorių garbę bus iškelti herojiški vokiečių tautos sūnūs nacių režimo valdymo metais paaukoję gyvybes už Kristų. Jau ateinantį sekmadienį Miunsteryje bus paskelbtas palaimintuoju Gerhardas Hirschfelderis. Ateinančiais metais Viurcburge vyks Georgo Haefnerio beatifikacija, o Liubeke palaimintaisiais bus paskelbti Johannesas Prassekas, Hermannas Lange e Eduardas Muelleris. Taip pat bus pagerbtas drauge su jais nužudytas evangelikų pastorius Karlas Friedrichas Stellbrinkas.

Kontempliuodami šituos kankinius, - sakė Šventasis Tėvas, - mes gėrimės visais žmonėmis, kurie yra pasiryžę aukotis ir net gyvybę atiduoti už tai, kad visi galėtų laisvai išpažinti tikėjimą, gyventi laisvoje, taikoje ir žmogų gerbiančioje visuomenėje.

Šiandien, ačiū Dievui, mes gyvename laisvoje ir demokratiškoje visuomenėje. Tačiau matome vis daugiau žmonių, kuriems tikėjimo vertybės visai nesvarbios. Vis daugiau žmonių susigalvoja sau patogesnes ir mažiau reikalaujančias taisykles. Biblijoje apreikšto asmeninio Dievo vietą užima neapibrėžta paslaptinga aukščiausioji būtybė, beveik nesusijusi su žmogaus gyvenimu. Atsisakome asmeninio Dievo, jo vietą užleisdami „dievui“, kuris nieko nežino, nieko negirdi ir nieko nesako. Jei tikime tik tokį „dievą“, tai vis sunkiau atsikirti gėrį ir blogį; gėris ir blogis jau nebe prieštarauja vienas kitam, bet vienas kitą papildo. Žmogus praranda moralines ir dvasines galias, reikalingas integraliam asmenybės vystymuisi. Viešojoje plotmėje vis labiau įsigali privatūs interesai ir valdžios siekimas.

Bažnyčia susirūpinusi stebi šią tendenciją, kurios viena akivaizdžiausių pasekmių yra vis stiprėjantys bandymai pašalinti šeimos ir santuokos sampratas iš visuomenės sąžinės, - sakė popiežius. Santuoka yra pastovi vyro ir moters sąjunga, atvira gyvybės perdavimui. Esminė santuokos sąlyga yra vyro ir moters pasiryžimas visą gyvenimą gyventi kartu. Tam reikalinga ir asmens branda ir ta fundamentali asmeninė ir socialinė nuostata, kurią mano pirmtakas Jonas Paulius II yra pavadinęs „asmens kultūra“. Ši kultūra priklauso ir nuo visuomenės raidos. Gali atsitikti, kad šios kultūros lygis smunka; dažniausiai paradoksaliai tai sutampa su gyvenimo lygio standartų augimu. Bažnyčia negali sutikti su juridinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama įteisinti alternatyvius santuokos ir šeimos modelius. Jie tik dar labiau susilpnintų natūraliosios teisės dėsnius ir į visuomenės gyvenimą įneštų dar didesnį pasimetimą. Dėl panašių priežasčių Bažnyčia reikalauja visada ginti žmogaus gyvybę. Krikščionių tikėjimas, remdamasis taip pat ir prigimties įstatymu, skelbia, jog turi būti saugomas ir kitų ginamas ypač silpnas ir pats negalintis apsiginti žmogaus asmuo. Žmogaus asmuo visada turi būti keliamas aukščiau kitų tikslų. Teisingos visuomenės kūrimas reikalauja būti ištikimiems tiesai, - sakė popiežius Vokietijos ambasadoriui.








All the contents on this site are copyrighted ©.