Popiežius susitiko su vizitą Ad limina baigiančiais Brazilijos vyskupais. Ekumeninis
dialogas reikalingas taip pat ir su naujais krikščioniškais judėjimais
Penktadienį popiežius atsisveikino su dar viena grupe Brazilijos vyskupų, baigiančių
vizitą Ad Limina. Brazilijos episkopatas yra pats didžiausias pasaulyje. Šiuo metu
jį sudaro 430 narių – vyskupų ordinarų, augziliarų ir emeritų. Brazilijos vyskupų
grupių vizitai Ad Limina prasidėjo jau prieš metus – pernai rugsėjį ir reguliariai
vyko iki šių metų vasaros pradžios. Dabar, po poros mėnesių pertraukos, vizitai tęsiami.
Šį kartą popiežių lankė beveik trys dešimtys vyskupų iš Brazilijos šiaurės rytų vyskupijų.
Jiems
sakytoje kalboje popiežius pirmiausia pažymėjo, kad būtent jų regione – šalies šiaurės
rytuose – prieš penkis šimtus metų buvo aukotos pirmosios Mišios dabartinės Brazilijos
teritorijoje. Tą akimirką Kristaus Kūno ir Kraujo sakramentas bei Šventojo Kryžiaus
ženklas pradėjo formuoti naują Dievo tautą. Ir nors nieks neabejoja, kad būtent katalikų
tikėjimo vertybės labiausiai prisidėjo prie brazilų tautos kultūrinės tapatybės susiformavimo,
šiandien, deja, tos vertybės daugeliui žmonių tapo svetimos. Vis daugiau katalikų
traukiasi aš aktyvaus bažnytinio gyvenimo, neretai ir išsižada priklausymo Bažnyčiai,
o Brazilijos religinėje panoramoje matome spartų naujų evangelinių ir sekmininių bendruomenių
plitimą.
Antra vertus, šių bendruomenių augimas liudija, kad vis dėlto žmonės
yra ištroškę Dievo. Kartu jis byloja ir apie tai, kad šitų asmenų katalikiškas sąmoningumas
buvo labai lėkštas. Paviršutiniškai evangelizuoti, silpno tikėjimo ir naivaus pamaldumo
žmonės lengviau pasiduoda įvairioms įtakoms.
Konstatuodami tokią padėtį, tuo
pačiu matome ir akivaizdų būtinumą imtis naujojo evangelizavimo, skelbti Evangeliją
tiems žmonėms, kurie nors ir būdami pakrikštyti nedaug težino apie Jėzų Kristų ir
jo Gerąją Naujieną. Tačiau - sakė popiežius Brazilijos vyskupams, - augimas naujų
grupių ir bendruomenių, kurių nariai sakosi esą Kristaus mokiniai, mus įpareigoja
ir ekumeniniam dialogui.
Žinoma, iš karto turime atmesti neteisinga ekumenizmo
sampratą, paremtą tam tikru ekleziologiniu reliatyvizmu, skelbiančią, kad visos doktrinos
tėra tik „nuomonės“. Ekumeniniame dialoge taip pat turime blaiviai įvertinti galimų
pašnekovų nusistatymus ir tokiu objektyvius sunkumus kaip kai kurių naujų grupių agresyvus
prozelitizmas.
Brangieji broliai, - baigdamas savo kalbą vizitą Ad limina užbaigiantiems
Brazilijos vyskupams sakė Šventasis Tėvas, - katalikų Bažnyčia yra neatšaukiamai apsisprendusi
už krikščionių dialogą, tačiau tuo pat metu ji puikiai suvokia, kad Viešpats mums
suteikia vienybę, kad ji neįmanoma vien žmonių pastangomis. Tad turime kantriai darbuotis,
saugodamiesi bet kokio konformistinio redukcionizmo, ir karštai melstis, kad Šventoji
Dvasia sužadintų visuose krikščionyse naują tikėjimo pavasarį.