Šilinių kronika: Vienuolių ir katalikiškųjų bendruomenių diena
Rugsėjo 9-ąją Šiluvoje buvo švenčiama Vienuolių ir katalikiškųjų bendruomenių diena.
Dievui pašvęstojo gyvenimo institutų nariai, katalikiškos institucijos, bendruomenės,
draugijos, maldos grupės, taip pat, kaip ir kasdien, į Šiluvą atvykusieji kiti piligrimai
ypač gausiai dalyvavo aikštėje priešais Baziliką vykusioje iškilmingoje, Kauno arkivyskupo
metropolito Sigito Tamkevičiaus vadovaujamoje Eucharistijos liturgijoje.
Prieš
jai prasidedant liturginę katechezę vedė Kauno jėzuitų namų vyresnysis, Kauno jėzuitų
gimnazijos direktorius t. Aldonas Gudaitis SJ. Katechezę skirdamas seserims ir broliams
vienuoliams bei remdamasis kardinolo Karlo Martini įžvalgomis, jis pasidalijo kiekvienam
Šiluvos piligrimui aktualiomis mintimis, kaip kaskart naujai išgyventi šv. Mišias.
Jos esančios didžiausia šventė – į ją, kaip kitados savo mokinius į Paskutinę vakarienę,
sukviečia pats Jėzus ir dalija save susirenkantiems prie jo stalo. „Išgyvenkime tai
ir dėkokime! – sakė t. A. Gudaitis SJ. – Linkiu šv. Mišiose nuoširdžiai melsti šiam
gyvenimui reikalingų malonių ir dėkoti, kad per Eucharistiją Jėzus sujungia šį gyvenimą
su amžinuoju.“
Eucharistijos liturgijos pradžioje arkiv. S. Tamkevičius, sveikindamas
Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, Telšių vyskupą Joną Borutą SJ (beje, į Šiluvą
atsivežusį ir visą Telšių kunigų seminariją), kitus celebruojančius dvasininkus, katalikiškas
bendruomenes, vienuolių kongregacijas, išvardijo šias leisdamas pasigėrėti jų gausa
Lietuvoje ir, kaip sakė ganytojas, ištikima jų tarnyste Viešpačiu ir bandymu radikaliai
gyventi pagal Evangeliją. Liturgijoje dalyvavo Jėzaus draugijos, Marijonų, Šv. Jono,
Šv. Jono Bosko saleziečių, Šv. Pranciškaus mažesnieji broliai, broliai kapucinai,
Tiberiados bendruomenės broliai, Pilnų namų bendruomenės nariai. Ypač gausiai į Šiluvą
atvyko seserys vienuolės –– pranciškonės, kazimierietės, benediktinės, eucharistietės,
vargdienės, elzbietietės, apvaizdietės, Krikščionių pagalbos dukterys ir kt. – beveik
iš dvidešimties vienuolinių kongregacijų.
Kviesdamas šiose šv. Mišiose melsti
malonės vienuolijoms ir katalikiškosioms bendruomenėms liudyti gyvą ir tvirtą tikėjimą,
arkiv. S. Tamkevičius, be šių intencijų, paprašė seseris vienuoles ypač melstis už
kunigus, labai reikalingus Dievo pagalbos ir dvasinio pastiprinimo.
Pamokslą
pasakęs vysk. R. Norvila jo pradžioje atkreipė dėmesį į Evangelijos žodžius: „Kur
du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20) – paraginimą maldai
ir tikėjimo vienybei bei padrąsinimą veikti jo vardu. Tai, pasak ganytojo, svarbu
ir mažesnėse bendruomenėse, ir didesniuose Bažnyčios sielovados darbuose, ir pašvęstajame
gyvenime. Buvo primintas Jėzaus mokinių susitelkimas apie savo Mokytoją, pirmųjų krikščionių
bendruomeniškumas – Jėzus buvo ir turi būti kiekvienos bendruomenės centras. Tik tada
bendruomenė yra praturtinanti, stiprinanti ir brandinanti. „Bendrystės jungtis yra
Eucharistijos šventimas, kai Kristuje tampame viena Bažnyčia, viena Dievo tauta, viena
bendruomenė“, – pabrėžė vysk. R. Norvila. Atkreiptas dėmesys, kokia didžiulė dovana
Bažnyčiai yra dvasiniai pašaukimai ir koks milžiniškas yra vienuolijų indėlis pasaulio
istorijoje ir kultūroje. Jų tarnystė svarbi ir kitu aspektu – bendruomeniškumo pavyzdžiu
kitoms bažnytinėms bendruomenės, tik svarbu nelaikyti to savo nuopelnu – pridėdami
savo pastangas visa gauname iš Viešpaties kaip malonę. Ganytojas palinkėjo pašvęstojo
gyvenimo nariams gausių tarnystės ir liudijimo vaisių, augti ir stiprėti savo pašaukime.
Šv. Mišių pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius nuoširdžiai dėkojo pašvęstiesiems,
ypač seserims vienuoliams. Pasak ganytojo, jos nepaprastai daug gero padarė Lietuvos
Bažnyčiai – be jų tarnystės sovietmečiu šiandien nebūtų tokio tikėjimo. Padėkota ir
visiems Bažnyčios institucijų darbuotojams, be kurių darbo šiandien neįsivaizduojama
daugelis Bažnyčios sielovados sričių, o jos vaisius savo malda stiprina uoliosios
maldos grupės.
Rugsėjo 9-ąją piligrimų sielovadoje talkino Kauno I dekanato
kunigai, kitu laiku Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje nuo pat ryto aukoję šv.
Mišias. Jose melsta malonės suvokti krikščioniškąjį pašaukimą, ištikimai liudyti ir
skelbti Gerąją Naujieną, dėkota Viešpačiui už malonę tarnauti Kristaus Bažnyčiai.
10 val. kun. A. Šidlausko MIC aukotose šv. Mišiose malda palydėta visa Kauno I dekanato
bendruomenė.
Tos dienos Šiluvos piligrimai turėjo progą dalyvauti seserų ir
brolių vienuolių vadovaujamose maldose. Marijos valandas Bazilikoje giedojo seserys
pranciškonės, o Apsireiškimo koplyčioje buvo sugiedotas Akatistas. Pamaldose giedojo
Vilijampolės parapijos choras bei chorai iš Šiaulių, o pagrindinėje Eucharistijos
liturgijoje – jungtinis pašvęstojo gyvenimo narių choras, vad. Virginijos Reginos
Mizgirytės LSSC.
Namo neskubantieji atlaidų dalyviai ar atvykstantieji popiet
kasdien iki 21 val. kviečiami dalyvauti Švč. Sakramento adoracijoje Bazilikos Ligonių
Sveikatos koplyčioje, Rožinio maldoje nuo Apsireiškimo koplyčios. Sakrali aikštė šiemet
arkiv. S. Tamkevičiaus rūpesčiu pasipuošė piligrimų maldai tarnaujančiomis Rožinio
Kančios slėpinių koplytėlėmis (Šviesos slėpiniams skirtosios buvo įrengtos ankstesniais
metais). Piligrimus pasitinka Piligrimų informacijos centras (jame galima apžiūrėti
Šiluvos muziejų), atnaujintas Apsireiškimo koplyčios bokštas, priekinė Bazilikos vidaus
dalis. Bazilika ir Apsireiškimo koplyčia dar laukia tolesnių atnaujinimo darbų.