2010-09-09 18:21:07

Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Kristus - nuolankumo pavyzdys.


Sekmadienio vidudienį, prieš Viešpaties Angelo madą sakytoje kalboje, kaip paprastai, komentuodamas Mišių Evangeliją, popiežius Benediktas XVI kalbėjo:

Šio sekmadienio Evangelijoje sutinkame Jėzų sėdintį prie stalo vieno fariziejų vyresniojo namuose. Matydamas kaip svečiai renkasi pirmas vietas, Jis papasakojo palyginimą, kurio veiksmas vyksta vestuvių puotos metu. „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' ... Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje“ (Lk 14,8-10). Viešpats čia kalba ne apie mandagaus elgesio taisykles ir ne apie įvairius postus užimančių žmonių hierarchiją. Jis visų pirma pabrėžia nuolankumą: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Lk 14,11). Šis palyginimas, turi dar ir gilesnę prasmę. Jis kalba apie žmogaus vietą Dievo akivaizdoje. „Paskutinė vieta“ – tai nuodėmės suniokotas ir parblokštas žmogiškumas, kurį pakelti gali tik Dievo Sūnaus įsikūnijimas. Dėl to pats Kristus pasirinko „paskutinę vietą“ – kryžių – ir tokio radikalaus nusižeminimo dėka jis mus išvadavo ir nuolat mums padeda.

Palyginimo pabaigoje, fariziejų vyresniajam Jėzus siūlo kviestis į svečius ne draugus, giminaičius ar turtingus kaimynus, bet vargšus ir atstumtuosius, neturinčius kuo atsilyginti. Tikrą atlygį suteiks Dievas, nuo kurio viskas pasaulyje priklauso.

Tad dar kartą pažvelkime į Kristų – nuolankumo ir dosnumo pavyzdį, - kalbėjo popiežius. Mokykimės iš Jo kantrybės, švelnumo ir klusnumo, tikėdamiesi, kad tasai, kuris mus pakvietė, mums tars: „Bičiuli, pasislink aukščiau“.

Nusižeminimo ir nuolankumo pavyzdį mums paliko praėjusį trečiadienį minėtas Prancūzijos karalius šv. Liudvikas IX. Jam labai tinka Siracido Knygos žodžiai: „Kuo esi didesnis, tuo labiau nusižemink, ir rasi malonę pas Viešpatį“ (Sir 3,18). Sekmadienį buvo minima šv. Jono Krikštytojo kankinystė. Šis didis šventasis išsižadėjo pats savęs, užleido vietą ateinančiam Išganytojui, o galiausiai vardan tiesos paaukojo gyvybę. Prašykime, kad jis ir Mergelė Marija mus vestų nuolankumo keliais, idant ir mes būtume verti dieviškojo atlygio.

Po kartu su visais vidudienio susitikimo dalyviais sukalbėtos Viešpaties Angelo maldos, popiežius dar keliomis kalbomis tarė keletą sveikinimo žodžių. Kalbėdamas ispaniškai, Šventasis Tėvas priminė po žeme įkalintus kalnakasius Čilėje, linkėjo, kad kuo greičiau sėkmingai pasibaigtų gelbėjimo darbai.








All the contents on this site are copyrighted ©.