Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Kristus - nuolankumo pavyzdys.
Sekmadienio vidudienį, prieš Viešpaties Angelo madą sakytoje kalboje, kaip paprastai,
komentuodamas Mišių Evangeliją, popiežius Benediktas XVI kalbėjo:
Šio sekmadienio
Evangelijoje sutinkame Jėzų sėdintį prie stalo vieno fariziejų vyresniojo namuose.
Matydamas kaip svečiai renkasi pirmas vietas, Jis papasakojo palyginimą, kurio veiksmas
vyksta vestuvių puotos metu. „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje,
kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį
kvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' ... Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir
sėskis paskutinėje vietoje“ (Lk 14,8-10). Viešpats čia kalba ne apie mandagaus elgesio
taisykles ir ne apie įvairius postus užimančių žmonių hierarchiją. Jis visų pirma
pabrėžia nuolankumą: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save
žemina, bus išaukštintas“ (Lk 14,11). Šis palyginimas, turi dar ir gilesnę prasmę.
Jis kalba apie žmogaus vietą Dievo akivaizdoje. „Paskutinė vieta“ – tai nuodėmės suniokotas
ir parblokštas žmogiškumas, kurį pakelti gali tik Dievo Sūnaus įsikūnijimas. Dėl to
pats Kristus pasirinko „paskutinę vietą“ – kryžių – ir tokio radikalaus nusižeminimo
dėka jis mus išvadavo ir nuolat mums padeda.
Palyginimo pabaigoje, fariziejų
vyresniajam Jėzus siūlo kviestis į svečius ne draugus, giminaičius ar turtingus kaimynus,
bet vargšus ir atstumtuosius, neturinčius kuo atsilyginti. Tikrą atlygį suteiks Dievas,
nuo kurio viskas pasaulyje priklauso.
Tad dar kartą pažvelkime į Kristų – nuolankumo
ir dosnumo pavyzdį, - kalbėjo popiežius. Mokykimės iš Jo kantrybės, švelnumo ir klusnumo,
tikėdamiesi, kad tasai, kuris mus pakvietė, mums tars: „Bičiuli, pasislink aukščiau“.
Nusižeminimo
ir nuolankumo pavyzdį mums paliko praėjusį trečiadienį minėtas Prancūzijos karalius
šv. Liudvikas IX. Jam labai tinka Siracido Knygos žodžiai: „Kuo esi didesnis, tuo
labiau nusižemink, ir rasi malonę pas Viešpatį“ (Sir 3,18). Sekmadienį buvo minima
šv. Jono Krikštytojo kankinystė. Šis didis šventasis išsižadėjo pats savęs, užleido
vietą ateinančiam Išganytojui, o galiausiai vardan tiesos paaukojo gyvybę. Prašykime,
kad jis ir Mergelė Marija mus vestų nuolankumo keliais, idant ir mes būtume verti
dieviškojo atlygio.
Po kartu su visais vidudienio susitikimo dalyviais sukalbėtos
Viešpaties Angelo maldos, popiežius dar keliomis kalbomis tarė keletą sveikinimo žodžių.
Kalbėdamas ispaniškai, Šventasis Tėvas priminė po žeme įkalintus kalnakasius Čilėje,
linkėjo, kad kuo greičiau sėkmingai pasibaigtų gelbėjimo darbai.