Rugsėjo 11 dieną JAV bus minimos dar vienos islamo ekstremistų teroristinio išpuolio
Niujorke prieš Pasaulio prekybos centrą metinės. 2001 metais surengtas išpuolis nusinešė
apie 3 tūkstančius gyvybių.
Artėjant šiai dienai, vis daugiau svorio įgauna
žinia apie vienos Floridos baptistiškos bendruomenės rengiamą iniciatyvą: „tarptautinę
Korano deginimo dieną“. Šiai apie 50 narių turinčiai bendruomenei vadovaujantis pastorius
Terry Jones jau ne pirmą kartą pasižymi kraštutinėmis nuostatomis, kaip liudija jo
knygos pavadinimas „Islamas yra blogis“.
Nedidelė Floridos bendruomenė, viena
tarp tūkstančių kitų JAV religinių bendruomenių, pateko į didžiąsias žiniasklaidos
priemones ir privertė reaguoti aukščiausias JAV instancijas, prezidento administraciją.
JAV teisingumo ministras jos sumanymą pavadino „kvailyste“, ES diplomatijos šefė Catherine
Ashton taip pat pareiškė, jog tai visiškai nepriimtinas gestas.
Nors paprastai
JAV kariškiai nekomentuoja savo šalies vidaus įvykių, šį kartą JAV karinių pajėgų
aukščiausias vadas Afganistane David Petreus, viename interviu pasakė, jog šiuo gestu
nuosaikių musulmonų kurstymui pasinaudos islamo ekstremistai, dėlto didės rizika Afganistane
esantiems JAV kariams, taip pat gali kilti „rimtų problemų“ su musulmonais kituose
pasaulio regionuose. Jo žodžius iliustruoja prie Afganistane ir Indonezijoje prie
JAV ambasadų surengti piketai.
Kad nekiltų dviprasmybių, jau padaryta daug
pareiškimų, jog tokie gestai, kaip Korano deginimas, neatspindi nei krikščioniškos
dvasios, bei Vakarų pasaulio politinių nuostatų, kurios skelbia visai kitokius principus:
tolerantišką elgesį, pagarbą kitų religijų išpažinėjams, pagarbą religijos laisvei,
atsisakymą vienos religijos išpažinėjus bloku pasmerkti kaip „blogį“.
Trečiadienį
komunikatą paskelbė Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, pareiškusi, jog smerktinus
2001 metų rugsėjo 11 dienos aktus negalima atsverti religinės bendruomenės šventa
laikomos knygos pamynimu. Kiekviena religija, su savo šventaisiais tekstais, kulto
vietomis ir simboliais turi teisę į pagarbą ir apsaugą. Komunikate cituojamos dvi
popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI frazės: „prievartos griebimasis religinių
įsitikinimų vardu yra didžiųjų religijų mokymo iškreipimas“; „netolerancija ir prievarta
negali būti pateisinamos kaip atsakymas į įžeidimus, nes yra nesuderinamos su šventais
religijos principais“.
Antradienį Vašingtone buvo sušauktas įvairių religijų
lyderių ir atstovų susitikimas, po kurio paskelbtame komunikate rašoma, jog išpuolis
prie kurią nors religiją yra išpuolis prieš religijos laisvę. Raginimas deginti Koraną
nusipelno didžiausio pasmerkimo iš tų, kurie vertina civilizuotą elgesį viešajame
gyvenime ir gerbia rugsėjo 11 dienos teroristinio akto aukų atmintį. Bendrą deklaraciją
pasirašė daug krikščionių, žydų ir musulmonų bendruomenių ar organizacijų atstovų.
Iš katalikų pusės savo parašus padėjo JAV katalikų vyskupų konferencijos Ekumeninių
ir tarpreliginių reikalų direktorius t. James Massa ir kardinolas Theodore McCarrick,
Vašingtono arkivyskupas emeritas.
Panašius pareiškimus padarė kai kurių Azijos
šalių katalikai. Kaip rašoma katalikiškos žinių agentūros „Asianews“ pranešime, Indijoje,
Bombėjaus arkivyskupo kardinolo Oswald Gracias iniciatyva susirinko krikščionių, induistų
ir musulmonų atstovai, vieningai pasisakę prieš Korano deginimą.
Šventojo
Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ straipsnyje „Tegu niekas nedegina Korano“
cituojamas Pakistano katalikų vyskupų konferencijos pirmininko Lawrence Jonh Saldanha
pareiškimas, jog toks gestas prieštarauja „pagarbai religijoms, mūsų doktrinai ir
tikėjimui“. Panašiai kalbėjo Irako vyskupas Sako.
Taip pat Indonezijoje, didžiausioje
pasaulio islamo valstybėje, katalikų vyskupai, protestantų atstovai susitiko su musulmonų
lyderiais, atsiribodami nuo Korano deginimo iniciatyvos, vėliau kreipdamiesi į Floridos
bendruomenę su prašymu jos atsisakyti. Tačiau kol kas pastarosios lyderis pastorius
Terry Jones, kaip pats pareiškė CNN žinių tarnybai, to daryt neketina. (rk)