Popiežiaus bendroji audiencija. Hildegarda Bingenietė (II)
Popiežiaus bendroji audiencija šį trečiadienį vyko Vatikano Pauliaus VI audiencijų
salėje. Šventasis Tėvas trečiadienio rytą porai valandų parvyko į Vatikaną, o audiencijai
pasibaigus – vėl grįžo į Castelgandolfo vasaros rezidenciją.
Susitikęs su maldininkais,
popiežius tęsė prieš savaitę pradėtą pasakojimą apie šv. Hildegardą Bingenietę. Pirmoje
katechezės dalyje pristatęs biografiją, šį kartą kalbėjo apie jos kūrybą.
Hildegardos
Bingenietės mistinėse vizijose gausu teologinio turinio. Naudodama poetinį ir simbolinį
žodyną, savo vizijų aprašymuose jinai dažnai pasakoja apie išganymo istorijos įvykius.
Pagrindiniame savo veikale Scivias(„Pažinki kelius“) jinai aprašo trisdešimt
penkias mistines vizijas, kuriose regėjo visus svarbiausius išganymo istorijos įvykius
nuo sukūrimo iki pasaulio pabaigos. Centrinėje kūrinio dalyje, savajam pasakojimui
suteikdama moteriškajam jautrumui būdingus bruožus, Hildegarda kalba apie įsikūnijimo
slėpinyje įvykusias mistines Dievo ir žmonijos sutuoktuves. Ant kryžiaus Dievo Sūnus
susituokia su Bažnyčia, savo sužadėtine, ir pripildydamas malonių, įgalina ją Šventosios
Dvasios meilės galia gimdyti Dievui naujus vaikus.
Vokiečių mistikė sukūrė
ir kitų kūrinių, - sakė popiežius ir paminėjo du: Liber vitae meritorum („Gyvenimo
nuopelnų knyga“) ir Liber divinorum operum („Dievo darbų knyga“). Pirmoji –
tai aprašymas vienos didžiosios vizijos, kurioje Dievas savąja jėga ir šviesa palaiko
pasaulio gyvybę. Hildegarda pabrėžia labai glaudų ryšį tarp žmogaus ir Dievo. Visa
kūrinija ir žmogus, tobuliausias kūrinys, gyvybę gauna iš Švenčiausiosios Trejybės.
Antroji knyga tai pasakojimas apie kūrinijos ir kilniausio kūrinio – žmogaus ryšius,
perpintas bibliniais ir patristiniais elementais.
Dar kiti Hildegardos raštai
gyvai byloja apie viduramžių moteriškųjų vienuolynų gyvenimo įvairovę ir kultūrinį
veržlumą, paneigdami šiandien dar ganėtinai stiprius išankstinius nusistatymus. Hildegarda
domėjosi medicina ir gamtos mokslais, o taip pat ir muzika. Pati kūrė himnus, antifonas
ir giesmes, išlikusias rinkinyje pavadintame Symphonia Harmoniae Caelestium Revelationum
(„Dangiškųjų apreiškimų darnos simfonija“). Šitie, iki mūsų laikų išlikę kūriniai
buvo atliekami vienuolynuose ir skleidė ramybę. Hildegardai visa kūrinija buvo tarsi
džiugi Šventosios Dvasios simfonija.
Hildegarda buvo plačiai žinoma savo laikmečio
asmenybė, dėl to daugelis kreipdavosi į ją prašydami patarimų. Yra išlikę nemažai
laiškų, kuriuos jai rašė moterų ir vyrų vienuolynų bendruomenės, abatai ir vyskupai.
Daugelis atsakymų aktualūs ir mūsų laikais.
Paskutiniais gyvenimo metais, nepaisant
senatvės ir nepatogumų, Hildegarda daug keliavo. Visi pripažindavo jos autoritetą
ir pagarbiai klausydavosi. Daugiausia pamokymų buvo skirta vienuolynams ir klerui.
Hildegarda reikalavo, kad jie gyventų taip kaip dera jų pašaukimui.
Prašykime
Šventąją Dvasią, - sakė popiežius katechezės pabaigoje, - kad pašauktų Bažnyčiai šventų
ir drąsių moterų, kaip šventoji Hildegarda Bingenietė, idant suprasdamos iš Dievo
gautų dovanų vertę, jos savuoju indėliu prisidėtų prie mūsų bendruomenių ir visos
mūsų laikų Bažnyčios dvasinio augimo.