Sekmadienį Benediktas XVI lankosi Carpineto Romano, Leono XIII tėviškėje
Rugsėjo 5 dieną, sekmadienį, Benediktas XVI lankosi Carpineto Romano miestelyje, esančiame
apie 60 kilometrų nuo Romos ir dar mažiau nuo popiežiaus vasaros rezidencijos Kastelgandofe,
iš kurios Šventasis Tėvas sekmadienio ryte išvyks į dar vieną apaštalinę kelionę Italijoje.
Carpineto
Romano yra 1810 metais gimusio Vincenzo Gioacchino Pecci, kuris 1878 metais buvo išrinktas
popiežiumi ir pasirinko Leono XIII vardą, tėviškė. Šiais metais Anagni-Alatri vyskupijoje
yra minimi „Leono metai“, paminint dušimtąsias Leono XIII gimimo metines. Popiežiaus
Benedikto XVI apsilankymas yra vienas iš šių metų kulminacinių renginių.
Jei
pasidomėsime Leono XIII veikla, dažniausiai užtiksime rašant, jog jis yra pirmosios
socialinės enciklikos „Rerum novarum“ autorius. Šioje programinėje enciklikoje pirmą
sykį autoritetingai suformuluoti Bažnyčios socialinės doktrinos principai, kurie tapo
pagrindu kitiems apmąstymams, iki šiol tęsiamiems tiek katalikiškų universitetų aulose,
tiek socialinėje srityje dirbančių tikinčiųjų, tiek Leono XIII įpėdinių popiežių mokyme.
Tačiau verta apžvelgti Leono XIII gyvenimą ir veiklą iš arčiau. Baigęs jėzuitų
mokyklą, būsimas pontifikas 1835 metais apsigynė akademinį teisės mokslų laipsnį Romos
„Sapienza“ universitete. 1837 metais buvo įšventintas į kunigus ir netrukus pradėjo
darbuotis tuometinėje popiežiaus diplomatinėje tarnyboje: buvo apaštaliniu delegatu
Benevento ir Perudžos miestuose, nuo 1843 metų, jau tapęs vyskupu, apaštaliniu nuncijumi
Briuselyje. Čia turėjo galimybę susipažinti su belgų darbininkų katalikų socialine
ir politine veikla. 1946 metais buvo paskirtas Perudžios vyskupu ir ėjo šias pareigas
32 metus. 1853 metais buvo pakeltas kardinolu. 1877 metais buvo pakviestas atgal į
Romą, o kitais metais, po Pijaus IX mirties, išrinktas jo įpėdiniu.
XIX amžiaus
pabaiga Europos istorijoje sutapo su liberalių ir nacionalinių valstybių kūrimosi
laikmečiu, su popiežiaus valstybės panaikinimu. Tad nenuostabu, kad pirmosios Leono
XIII enciklikos skirtos politinės santvarkos, civilinės tvarkos, Bažnyčios vaidmens
ir gyvenimo apmąstymui, ta pačia kryptimi ėjo ir diplomatija. Popiežius ieškojo naujų
Bažnyčios, valstybės ir visuomenės sambūvių formų didelių savojo amžiaus pabaigos
pasikeitimų kontekste.
Leonui XIII rūpėjo katalikų intelektualinio gyvenimo
atnaujinimas. Jis buvo tas popiežius, kuris atgaivino Vatikano observatorijos veiklą,
įvardijo katalikiškus Biblijos tyrinėjimo ir supratimo principus, atvėrė istorikams
Vatikano slaptojo archyvo duris, papildė Vatikano apaštalinės bibliotekos fondus,
rėmė misijų apaštalavimą, dar kartą pripažino katalikiškų Rytų Bažnyčių liturginių
tradicijų įvairovę, nesiekiant jų sulotyninti.
Tai Leonas XIII pakėlė kardinolu
John Henry Newman, garsų britų teologą ir mąstytoją, į katalikybę perėjusį anglikoną,
kuris už kelių dienų, per popiežiaus Benedikto XVI kelionę Jungtinėje Karalystėje,
bus paskelbtas šventuoju. 1887 metais Leonas XIII priėmė būsimą šventąją ir Bažnyčios
mokytoją Kūdikėlio Jėzaus Teresę, kuri į Romą atvyko prašyti specialaus leidimo, kad
penkiolikos metų galėtų tapti karmelite.
Kaip minėta, Leonas XIII 1891 metais
paskelbė pirmąją socialinę encikliką „Rerum novarum“. Jai teikiamą reikšmę simboliškai
parodo Pijaus XII enciklika „Quadragesimo anno“, dedikuota keturiasdešimtosioms, ir
Jono Pauliaus II enciklika „Centesimus annus“, dedikuota šimtosioms Leono XIII enciklikos
metinėms.
Ir pats Carpineto Romano miestelis jau ne kartą yra sulaukęs garbingų
svečių. 1966 metais, 75-ųjų enciklikos „Rerum Novarum“ metinių proga jame lankėsi
popiežius Paulius VI, 1991 metais Jonas Paulius II, o dabar jau Benediktas XVI. (rk)