Kard. Rylko interviu apie Azijos katalikų pasauliečių kongresą
Sekmadienį Pietų Korėjos sostinėje Seule baigėsi penkias dienas trukęs Azijos katalikų
pasauliečių kongresas, kurį organizavo Popiežiškoji pasauliečių taryba kartu su Azijos
katalikų vyskupų federacija, Pietų Korėjos vyskupų konferencija ir šios šalies Pasauliečių
taryba. Kongrese, kurio tema „Skelbti Jėzų Kristų Azijoje šiandien“, buvo diskutuojama
koks turėtų būti katalikų pasauliečių vaidmuo ir kokia misija tradicijomis, kultūromis
ir religijomis turtingame Azijos kontinente. Kardinolas Stanislaw Rylko, Popiežiškosios
pasauliečių tarybos pirmininkas, duodamas interviu Vatikano radijui pasakojo, kad
kongreso dalyviai buvo giliai sujaudinti asmeninių liudijimų apie tai, ką konkrečiai
reiškia būti krikščioniu įvairiose Azijoje šalyse. Kardinolas pastebėjo, kad Azijos
kontinento kultūros ir religinės tradicijos yra didelis turtas, tačiau tuo pačiu metu
yra ir iššūkis. Azijiečiui būti krikščioniu neretai reiškia atitolimą nuo savo kultūriniu
šaknų ir neretai jis aplinkinių yra vertinamas kaip kultūrinio palikimo išdavikas.
Todėl visa tai apsunkina pasirinkimą priklausyti Kristui ir jo Bažnyčiai. Iš kitos
pusės, šiam kontinentui būdingas religinis pliuralizmas gali atvesti prie krikščioniško
identiteto praradimo. Tačiau, kaip dauguma kongreso dalyvių paliudijo, didžiausia
problema yra ta, kad religinė laisvė yra ribojama arba visai jos nėra ir krikščionys
yra persekiojami. Kardinolas Rylko taip pat konstatavo, kad Bažnyčia Azijoje ne tik
išgyvena sunkumus ar persekiojimus, bet pastebimi „krikščionybės pavasario“ ženklai.
Be to, postmodernistinė žmonija, kuri užmiršta Dievą ir yra nusivylusi senųjų ideologijų
netikrais pažadais, negali gyventi be didžios vilties, kuri yra gyvenimo pagrindas.
Būtent Azijos katalikų kongresas kviečia visus pasauliečius būti didžiosios vilties,
kurios vardas yra Jėzus, skelbėjais ir liudytojais. Lygiai taip pat ir tarpreliginio
dialogo srityje pasauliečiai yra pirmoje linijoje – savo gyvenamoje aplinkoje. Evangelinės
artimo meilės liudijimas bei dalyvavimas vietos bendruomenės bendrojo gėrio kūrime
gali padaryti didelių stebuklų, nes priešiškumas dažniausiai kyla dėl tarpusavio pažinimo
trūkumo ir išankstinių neigiamų nuostatų. (kl)