Šventojo Tėvo laiškas jaunimui besirengiančiam Madride vyksiančioms Pasaulio jaunimo
dienoms
Likus jau mažiau nei metams iki 2011-ųjų rugpjūčio 16-21 dienomis Madride vyksiančių
Pasaulio jaunimo dienų, popiežius Benediktas XVI kreipiasi į viso pasaulio jaunimą
ir kviečia į Ispanijos sostinėje vyksiantį susitikimą.
Penktadienį Vatikane
paskelbto laiško jaunimui pradžioje Šventasis Tėvas mintimis grįžta į 2008 m. Sidnėjuje
vykusį susitikimą. Tai buvo didžiulė tikėjimo šventė, kurioje jautėme galingai veikiant
Dievo Dvasią, suvienijusią daugybę jaunų žmonių, atvykusių iš viso pasaulio,- rašo
popiežius. Anas susitikimas, kaip ir visi ankstesnieji, subrandino gausius vaisus
jame dalyvavusio jaunimo ir visos Bažnyčios gyvenime. Dabar mūsų žvilgsniai jau nukreipti
į 2011 metų rugpjūtį Madride vyksiančias Pasaulio jaunimo dienas. Jau 1989-aisiais,
keletą mėnesių prieš Berlyno sienos griuvimą, buvo surengta Europos jaunimo piligrimystė
į Santiago de Compostela šventovę. Dabar, kai Europai būtinai reikia atrasti savo
krikščioniškas šaknis, paskyrėme sau pasimatymą Madride. Tad kviečiu jus visus, -
rašo Šventasis Tėvas jaunimui, - į šį taip svarbų Europos ir viso pasaulio Bažnyčiai
susitikimą. Norėčiau, kad visi jauni žmonės – ir tie, kurie tiki Jėzų Kristų, ir tie,
kurie abejoja, ir tie, kurie netiki – galėtų išgyventi nepaprastą ir lemtingą patirtį
– sutikti prisikėlusį Jėzų Kristų ir pajusti jo meilę kiekvienam iš mūsų.
Kiekvienoje
epochoje, taip pat ir mūsų dienomis, jaunimas trokšta, kad žmonių tarpusavio santykiai
remtųsi tiesa ir solidarumu, - rašo popiežius. Jaunimas trokšta tikros bičiulystės
ir meilės. Jaunystė tai metas kai žmogus trokšta didžių dalykų, didesnių negu kasdienio
gyvenimo rūpesčiai, negu rūpinimasis darbu, būstu ir stabiliu gyvenimu. Popiežius
prisimena savo jaunystę – sau pačiam ir bendraamžiams būdingą nenorą pasiduoti kasdienio
gyvenimo pilkumui. Nors tai buvo nacionalsocialistinės diktatūros ir karo metai, neleidžiantys
plačiai išsiskleisti tam jaunatviškam veržlumui, tačiau ir tuo metu jaunimas troško
didžių dalykų.
Kas gi yra tas troškimas? Nejaugi tai tik sapnas, kuris išsisklaido,
kai žmogus subręsta? Ne, - sako popiežius, - žmogus yra sukurtas didiems dalykams
ir tikrai teisus buvo šv. Augustinas, tvirtindamas, jog tol bus nerami žmogaus širdis,
kol neatsiilsės Dieve.
Nors dauguma visuomenės gyvenimą grindžiančių vertybių
yra kilusios iš Evangelijos, šiandien, deja, vis daugiau žmonių gyvena be Dievo, tarsi
ištikti amnezijos arba sąmoningai atmetantys tikėjimą ir išsižadantys savo tapatybės.
Toliau
savo laiške jaunimui popiežius komentuoja būsimųjų Pasaulio jaunimo dienų temą – apaštalo
šv. Pauliaus Laiško kolosiečiams žodžius: „Būkite Kristuje įsišakniję ir ant jo statykitės,
tvirtėkite tikėjimu“ (Kol 2.7) Kaip sako šv. Paulius, žmogui gyvybiškai svarbu turėti
šaknis ir tvirtą pagrindą. Kai žmogus neturi į ką atsiremti, tuomet jis negali jaustis
gyvenime saugus. Dėl vis plačiau juntamo nestabilumo kaltas šiandien pasklidęs reliatyvizmas,
skelbiantis, kad niekas nėra tikra ir pastovu. Paulius, aiškindamas tikėjimo svarbą
žmogaus gyvenime, kalba apie „įsišaknijimą“, naudoja simbolį medžio, kuris suleidęs
gilias šaknis į žemę, yra jos maitinamas; taip pat kalba apie „statymąsi“, kuris iš
kartu mūsų mintis kreipia į namų statybą ir apie „tvirtėjimą“, kuris pirmiausia reiškia
žmogaus fizines ir dvasines jėgas. Žmogaus „šaknys“ – tai visų pirma tėvai, šeima,
gimtosios šalies kultūra, suformavusi kiekvieno mūsų tapatybę. Kaip medžiui svarbios
šaknys, taip pastatui svarbūs pamatai. Mūsų, tikinčių žmonių pamatas – tai tikėjimas.
Būti pastatytiems ant Kristaus pamato, reiškia – atsiliepti į Jo kvietimą, klausytis
Jo Žodžio ir jį vykdyti kasdieniame gyvenime. Jei žmogaus gyvenimas bus pastatytas
ant tvirto pamato, tuomet ir žmogus bus tvirtas, sugebės drąsiai ir su viltimi stoti
visų gyvenimo sunkumų akistaton.
Tiems, kas šiandien galbūt pasidavęs Evangelijai
svetimoms idėjoms, Paulius primena, kad Kristaus žinios jėga, remiasi Jo mirtimi ir
prisikėlimu. Kryžius mus galbūt gąsdina ir primena mirtį bei gyvybės neigimą, tačiau
iš tiesų yra priešingai. Kryžius yra ženklas begalinės meilės, kuria Dievas mus myli.
Be Kristaus mirties ir prisikėlimo nebūtų išganymo. Tik kryžius pasaulį vaduoja iš
blogio ir daugina jame teisingumą, taiką ir meilę.
Laiško pabaigoje popiežius
dar kartą sako, jog Bažnyčiai pasitiki jaunimu, kad deda į jaunimą savo viltis. Artėjančios
Pasaulio jaunimo dienos tetampa malonės dienomis viso pasaulio jaunimui ir visai Dievo
tautai.