Prasidėjo Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios sinodas
Ketvirtadienį Lvove prasidėjo ir iki kitos savaitės ketvirtadienio, rugsėjo 9 d. vyks
Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčios sinodas. Pirmininkaujant Ukrainos rytų apeigų
katalikų Bažnyčios vadovui, Kijevo – Haličo Didžiajam arkivyskupui kardinolui Lubomyrui
Husarui, sinodo darbuose dalyvauja beveik visi Ukrainoje unitų bendruomenėms vadovaujantys
vyskupai ir dauguma diasporos ukrainiečių vyskupų. Sinodo darbotvarkėje dvi pagrindinės
temos: evangelizacija ir migracija. Kalbant apie evangelizavimo misijos vykdymą labiausiai
bus akcentuojamas tikėjimo liudijimas ir artimo meilė, nes nuo jų labiausiai priklauso
kiekvieno žmogaus tikėjimo kelias, vedantis į asmenišką bendravimą su Jėzumi Kristumi.
Ukrainoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, šiuo metu labai aktuali migracijos
problema, jos socialinės ir kultūrinės implikacijos, liečiančios tiek pačius migrantus,
tiek jų šeimas ir galiausiai visą visuomenę. Sinodo darbuose greta pastaruoju metu
suintensyvėjusio migracijos reiškinio pasekmių, bus taip pat kalbama apie sielovadinę
į užsienį išvykstančių ukrainiečių globą. Vakarų Europoje ir Amerikoje jau nuo seno
veikia ukrainiečių vyskupijos, kurių dauguma susikūrė tais laikais, kai Ukrainoje
unitų Bažnyčia buvo persekiojama. Tų struktūrų buvimas užsienyje labai svarbus dabar,
kai plūstelėjo nauja ukrainiečių emigrantų banga. Vis dėlto, jų nepakanka arba jų
dabartinė organizacija nelabai priderinta prie naujų poreikių. Tad sinodas ir šiuo
klausimu turėtų priimti atitinkamus sprendimus, kad turimi sielovadiniai resursai
kuo geriau būtų priderinti prie dabartinės padėties.
Krikščionybės Ukrainoje
istorija siekia dešimtąjį amžių. 988 metais Kijevo kunigaikštis Vladimiras priėmė
krikštą iš Bizantijos. Keturioliktame – penkioliktame amžiuje dabartinė Ukraina atsidūrė
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje.
1596 metais dalis stačiatikių Ukrainos vyskupų, Brastoje sudarė uniją su katalikų
Bažnyčia ir prie jos prisijungė, išlaikydami savo bizantišką liturgiją ir tradiciją.
Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje žlugus Respublikai, rytinė Ukrainos dalis atsidūrė
Rusijoje, o vakarinė – Austrijoje. Austrų valdymas vakarinėje Ukrainoje, religinės
laisvės požiūriu, katalikams buvo kur kas palankesnis, negu Rusijos valdymas rytinėje
dalyje. Po Pirmojo pasaulinio karo vakarinė Ukraina atiteko Lenkijai, o rytinę prisijungė
Sovietų Sąjunga. Po Antrojo pasaulinio visa Ukraina tapo Sovietų Sąjungos dalimi.
Stalino sprendimu 1946 metais Lvove įvyko pseudo-sinodas, rytų apeigų katalikų bendruomenę
prijungęs prie Maskvos patriarchato. Šiam farsui pasipriešinę vyskupai ir kunigai
atsidūrė sovietiniuose lageriuose. Unitų turtas ir maldos namai buvo konfiskuoti,
bažnyčios perduotos stačiatikiams. Lageryje atsidūrė ir Ukrainos rytų apeigų katalikų
vadovas didysis arkivyskupas Josif Slipyj, kuris laisvę atgavo tik popiežiaus Jono
XXIII specialaus prašymo Chruščiovui dėka. Ukrainos unitų Bažnyčia atgavo laisvę žlungant
Sovietų Sąjungai. Neseniai, 2005 metais, iš Lvovo į senąją patriarchų sostinę ir tuo
pačiu Ukrainos valstybės sostinę Kijevą buvo perkeltas Rytų apeigų katalikų Bažnyčios
vadovo sostas. Nemaža dalis ukrainiečių unitų gyvena diasporoje, visų pirma Šiaurės
Amerikoje.
Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčia šiuo metu turi apie 4,5 milijono
tikinčiųjų, daugiau kaip tris tūkstančius kunigų ir keturias dešimtis vyskupų. Ukrainoje
veikia 12 unitų vyskupijų; užsienyje – 17.