2010-09-02 17:30:20

Prasidėjo Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios sinodas


Ketvirtadienį Lvove prasidėjo ir iki kitos savaitės ketvirtadienio, rugsėjo 9 d. vyks Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčios sinodas. Pirmininkaujant Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčios vadovui, Kijevo – Haličo Didžiajam arkivyskupui kardinolui Lubomyrui Husarui, sinodo darbuose dalyvauja beveik visi Ukrainoje unitų bendruomenėms vadovaujantys vyskupai ir dauguma diasporos ukrainiečių vyskupų. Sinodo darbotvarkėje dvi pagrindinės temos: evangelizacija ir migracija. Kalbant apie evangelizavimo misijos vykdymą labiausiai bus akcentuojamas tikėjimo liudijimas ir artimo meilė, nes nuo jų labiausiai priklauso kiekvieno žmogaus tikėjimo kelias, vedantis į asmenišką bendravimą su Jėzumi Kristumi. Ukrainoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, šiuo metu labai aktuali migracijos problema, jos socialinės ir kultūrinės implikacijos, liečiančios tiek pačius migrantus, tiek jų šeimas ir galiausiai visą visuomenę. Sinodo darbuose greta pastaruoju metu suintensyvėjusio migracijos reiškinio pasekmių, bus taip pat kalbama apie sielovadinę į užsienį išvykstančių ukrainiečių globą. Vakarų Europoje ir Amerikoje jau nuo seno veikia ukrainiečių vyskupijos, kurių dauguma susikūrė tais laikais, kai Ukrainoje unitų Bažnyčia buvo persekiojama. Tų struktūrų buvimas užsienyje labai svarbus dabar, kai plūstelėjo nauja ukrainiečių emigrantų banga. Vis dėlto, jų nepakanka arba jų dabartinė organizacija nelabai priderinta prie naujų poreikių. Tad sinodas ir šiuo klausimu turėtų priimti atitinkamus sprendimus, kad turimi sielovadiniai resursai kuo geriau būtų priderinti prie dabartinės padėties.

Krikščionybės Ukrainoje istorija siekia dešimtąjį amžių. 988 metais Kijevo kunigaikštis Vladimiras priėmė krikštą iš Bizantijos. Keturioliktame – penkioliktame amžiuje dabartinė Ukraina atsidūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje. 1596 metais dalis stačiatikių Ukrainos vyskupų, Brastoje sudarė uniją su katalikų Bažnyčia ir prie jos prisijungė, išlaikydami savo bizantišką liturgiją ir tradiciją. Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje žlugus Respublikai, rytinė Ukrainos dalis atsidūrė Rusijoje, o vakarinė – Austrijoje. Austrų valdymas vakarinėje Ukrainoje, religinės laisvės požiūriu, katalikams buvo kur kas palankesnis, negu Rusijos valdymas rytinėje dalyje. Po Pirmojo pasaulinio karo vakarinė Ukraina atiteko Lenkijai, o rytinę prisijungė Sovietų Sąjunga. Po Antrojo pasaulinio visa Ukraina tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Stalino sprendimu 1946 metais Lvove įvyko pseudo-sinodas, rytų apeigų katalikų bendruomenę prijungęs prie Maskvos patriarchato. Šiam farsui pasipriešinę vyskupai ir kunigai atsidūrė sovietiniuose lageriuose. Unitų turtas ir maldos namai buvo konfiskuoti, bažnyčios perduotos stačiatikiams. Lageryje atsidūrė ir Ukrainos rytų apeigų katalikų vadovas didysis arkivyskupas Josif Slipyj, kuris laisvę atgavo tik popiežiaus Jono XXIII specialaus prašymo Chruščiovui dėka. Ukrainos unitų Bažnyčia atgavo laisvę žlungant Sovietų Sąjungai. Neseniai, 2005 metais, iš Lvovo į senąją patriarchų sostinę ir tuo pačiu Ukrainos valstybės sostinę Kijevą buvo perkeltas Rytų apeigų katalikų Bažnyčios vadovo sostas. Nemaža dalis ukrainiečių unitų gyvena diasporoje, visų pirma Šiaurės Amerikoje.

Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčia šiuo metu turi apie 4,5 milijono tikinčiųjų, daugiau kaip tris tūkstančius kunigų ir keturias dešimtis vyskupų. Ukrainoje veikia 12 unitų vyskupijų; užsienyje – 17.








All the contents on this site are copyrighted ©.