2010-09-02 17:30:40

In Memoriam Raimon Panikkar


Rugpjūčio 26 dieną, sulaukęs 91 metų, Ispanijoje mirė vienas iš originaliausių XX amžiaus teologų Raimon Panikkar, žymus lyginamųjų religijų studijų profesorius, tarpreliginio dialogo rėmėjas.

Raimon Panikkar gimė 1918 metais. Jo tėvas buvo indas, išpažįstantis induizmą, o motina ispanė katalikė. Jaunuolis baigė jėzuitų mokyklą, vėliau Barselonoje pradėjo filosofijos, religijos bei teologijos studijas. Deja, netrukus jas nutraukė Ispanijos pilietinis karas 1936. Tačiau per tėvą indą gauta Didžiosios Britanijos pilietybė leido Panikkar išvykti į Vokietiją, į Bonos universitetą. Bet ir šį turėjo palikti 1939 metais, II Pasaulinio karo pradžioje.

Grįžęs į Ispaniją, nepaisant sunkių karo metų, Raimon Panikkar nenustojo dirbti ir 1946 metais apsigynė pirmąjį iš trijų savo daktarinių tezių Madrido universitete, filosofijos srityje.

1940 metais Raimon Panikkar artimai susipažino su „Opus Dei“ įkūrėju Escriva de Balaguer. Su pastarojo padrąsinimu pasirinko kunigystės kelią ir tais pačiais 1946 metais gavo kunigo šventimus. Aktyviu „Opus Dei“ nariu Pannikar išbuvo per dvidešimt metų.

Vis dėlto praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje jo laukė didelis lūžis: 1954 metais teologas nuvyko į savo tėvo kraštą, į Indiją, į kultūriškai ir religiškai visiškai skirtingą pasaulį, lyginant su jo jaunystės krikščioniška Europa. Ši kelionė nulėmė jo teologinių ieškojimų perorientavimą.

Indijoje Raimon Panikkar didelę įtaką padarė keletas kitų europiečių vienuolių, kurie bandė krikščionišką gyvenimą išreikšti per induizmo ir budizmo formas. Jei krikščionybė, istoriškai gimusi žydų tradicijoje, galėjo pasinaudoti graikų ir romėnų kultūrinėmis tradicijos, sąvokomis, išraiška, kodėl negalėtų pasinaudoti induizmo ir budizmo tradicijomis?

Šia prielaida paremtus apmąstymus 1961 metais Raimon Panikkar pateikė kaip daktaro tezę, pavadintą „Nepažįstamas induizmo Kristus“, šį kartą iš teologijos, Popiežiškajame Laterano universitete.

Kelerius metus teologas dėstė įvairias religines disciplinas Romos universitetuose, turėjo galimybę sudalyvauti Vatikano II Susirinkimo darbuose, o 1964 metasi trumpam grįžo į Indiją.

1966 metais prasidėjo teologo „amerikietiškasis“ periodas. Su vieno Harvardo profesoriaus rekomendacija Raimon Panikkar atvyko į JAV ir čia gyveno aktyvų akademinį gyvenimą iki pat 1987 metų, neretai grįždamas į Indiją, nuvykdamas ir į Pietų Ameriką, nors pagrindinė jo darbovietė buvo Kalifornijos universitetas.

1987 metais teologas grįžo į Ispaniją, į Kataloniją, į mažą Tavertet kaimelį Pirėnų papėdėje, kuriame įsigijo namus ir liko iki pat savo mirties. Nors baigęs aktyvią akademinę karjerą, iš viešojo gyvenimo teologas neskubėjo pasitraukti: rašė daug straipsnių ir komentarų, įvairių universitetų ir institucijų kvietimu keliavo skaityti konferencijų po daugelį šalių. Mokant tuziną kalbų tai nebuvo sunku.

Aktyvi akademinė veikla ir originalus mąstymas sukryžiavo Raimon Panikkar kelius su kitais teologais, kurie laikomi didžiausiais XX amžiaus katalikybės protais: kardinolu Jean Danielou, Yves Congar, kardinolu Hans Urs von Balthasar.

Tarp šimtų skaitytų konferencijų buvo ne viena, kurias daugelis akademikų galėtų su pasididžiavimu įrašyti į savo biografiją, nes vien kvietimas į jas jau yra didelis pripažinimas: tai William Noble vardo konferencija Harvarde 1973, Thomas Merton konferencija Kolumbijoje 1982, Gifford konferencijos Edinburgo universitete 1989 metais. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.