Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus sveikinimas naujų mokslo metų proga
Mieli moksleiviai, tėveliai, mokytojai! Kaip ir dera šventės proga, ypač jaunimui
noriu išsakyti keletą gerų linkėjimų.
Linkiu Jums didelių tikslų ir siekių.
Nepasitenkinkite kasdieniais, buitiniais siekimais. Neilgai trukus Jūs pakeisite nūdienos
politikus, rektorius, mokytojus, savo tėvus. Nesusmulkėkite. Tebūna Jūsų užmojai ambicingi
– pavyzdžiui, socialiai teisinga Lietuva, žmogų ginanti teisėsauga, pagaliau, kad
ir tavo gyvenamasis kvartalas be šiukšlių. Tai irgi gali būti pakankamai svarbus tikslas.
Neišvažiuokite – keiskite, gerinkite gyvenimą čia. Tai – Jūsų jaunystės vertas, Jums
pasiekiamas tikslas.
Linkiu turėti krantus. Upė be krantų virsta pelke.
Žinoma, ir pelkėse, kaip kad Čepkeliuose, būna keistų, įdomių augalų ir retų rūšių
gyvūnų. Tačiau pelkė lieka pelke. Kad žmogaus gyvenimo upė veržtųsi link kilnių tikslų,
jai reikia tvirtų, aiškiomis vertybėmis grįstų krantų. Tikinčiajam tai yra Dešimt
Dievo įsakymų, atsakymų į būties klausimus tebeieškančiam krantais gali tapti žmogaus
asmens orumas, savigarba, sąžinė, garbė; bendražmogiškoji etika. Tačiau visuomet reikalingi
krantai, kad jaunystė neištižtų pūvančiame liūne, o liktų veržliu, tikslų siekiančiu
Nemunu.
Išsaugokite svajonę. Kažką, dėl ko verta būtų paskirti
gyvenimą. Į ką būtų verta investuoti save. Kas nebūtų labai primityvu, kaip vien tik
dideli uždarbiai ar sėkminga karjera. Tebūna tai kažkas gero ir gražaus, ko iki Tavęs
šis pasaulis ir ši šalis neturėjo. Ir ką galbūt pašauktas, pašaukta žmonėms padovanoti
būtent Tu.
Ir – nebūkite niurgzliai, niurzgos. Deja – neįsižeiskite,
penkiasdešimtmečiai, mano bendraamžiai – vyresniajai kartai, žymiai jos daliai, tai
labai būdinga, lyg antra prigimtis. Niurzgia žiniasklaida, niurzgia politikai, niurzgia
piliečiai. Šalta žiema, karšta vasara. Priedo dar ir škvalas. Durna valdžia, analfabetai
jos rinkėjai. Neišmanėliai, atsilikę seniai (tėvai, mokytojai) – bedvasis, sužvėrėjęs
jaunimas. Netiesa visa tai. Arba – nuo mūsų kiekvieno priklauso, kad tai būtų netiesa.
Vaizdžiai tariant – nuo mūsų (manęs, tavęs) priklauso, ar švies saulė, ar bus visada
niauru. Nes kiekvienas žmogus savyje turi saulę (dvasioje, sieloje, širdyje – kaip
tą bepavadinsi). Ir arba leidžia jai šviesti, arba ne. Leiskite savajai saulei šviesti
visiems. Dalinkitės. Krikščionis būdamas, pridursiu – Dievas nori, kad mumyse gyvenančios
saulutės skleistų savo šilumą aplink. Nuo to visiems mažumėlę pakenčiamiau gyventi
pasidaro, jei kada teko pastebėti. Tegul Viešpats, amžina Išmintis ir Meilė, padės
Jums išgyventi mokymosi laiką kaip iššūkį, nuotykį, skirtą drąsiems. Išdrįskite gėrį
priimti ir gėrį savo ruožtu dovanoti.