Kardinolas Rylko. Azijos pasauliečių katalikų kongresas

Kardinolas Stanislaw Rylko, vadovaujantis Popiežiškajai pasauliečių tarybai, kuri yra viena iš šiomis dienomis Seule, Pietų Korėjoje, vykstančio Azijos katalikų pasauliečių kongreso organizatorių, interviu Vatikano Radijui trumpai pristatė šį renginį.

Jis priminė bendrą kiekvieno sąmoningo krikščionio pareigą skelbti Evangeliją. Jono Pauliaus II žodžiais, paimtais iš posinodinio paraginimo Bažnyčiai Azijoje, Bažnyčios tikėjimas į Kristų yra „gauta dovana, kuria reikia dalintis. Tai pati didžiausia dovana, kurią galima pasiūlyti Azijai“.

Azijoje gyvena beveik keturi milijardai žmonių, tik 120 milijonų iš jų krikščionys. Tad pasauliečiams katalikams atsiveria milžiniškos misijos erdvės. Tačiau tam jie patys turi gerai suprasti savo tikėjimo grožį ir svarbą, turėti tvirtą krikščionišką tapatybę. Pastaroji, savo ruožtu, yra formacijos rezultatas.

Kita vertus, anot kardinolo Rylko, Bažnyčia Azijoje pastaruosius keliolika metų augo, didėjo. Tai mažumos Bažnyčia, tačiau ši mažuma nėra baili. Tai liudija ir tikėjimo kankiniai, tarp kurių nemažai pasauliečių. Azijoje krikščionių bendruomenės gyvybingos, tai, naudojant popiežiaus Benedikto XVI mėgstamą posakį, „kūrybinga mažuma“. Juo labiau, kad Šventoji Dvasia Azijoje žadina daug bažnytinių judėjimų ir naujų bendruomenių, įtraukiančių daug pasauliečių, moterų ir vyrų, suaugusių ir jaunų.

Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas išvardijo keturis iššūkius, kurie kyla skelbiant Evangeliją Azijoje. Pirmiausia tai kai kuriose Azijos šalyse paplitęs fundamentalizmas, primetantis griežtus ir neretai drastiškus religinės laisvės apribojimus, sistemingai diskriminuojant tikinčiuosius ir kartais nevengiant ir jų persekiojimo. Tokiais atvejais krikščionims telieka „tylaus gyvenimo pavyzdžio“ modelis.

Kitas iššūkis yra krikščioniškų bendruomenių „nukraujavimas“, į kurį nuolatos atkreipia dėmesį kai kurių kraštų vyskupai. Katalikai migruoja iš savo šalių, ieškodami darbo ar saugesnės vietos gyvent. Tai rodo, jog jiems reikia solidarumo ir dvasinės paramos.

Dar vienas iššūkis yra susitikimas su turtingomis Azijos kultūrinėmis ir religinėmis tradicijomis. Kartais kyla rizika pasiduoti reliatyvizmui, nebematyti skirtumo tarp įvairių įsitikinimų arba juos sulieti į vieną, išleidžiant iš akių Evangelijos esmę.

Ketvirtas iššūkis yra globalus. Į Aziją, kaip ir į kitus pasaulio regionus, su globalizacija ateina postmodernistinis mentalitetas, kuris atmeta Dievą arba Jo buvimui nebeteikia reikšmės. Šis mentalitetas liečia tiek katalikus, tiek tuos, su kuriais jiems tenka susidurti.

Pirmadienį Seule prasidėjęs Azijos katalikų pasauliečių kongresas vyks iki rugsėjo 5 dienos. Jame dalyvauja keli šimtai dalyvių iš 20 Azijos valstybių. Tarp jų – 35-ios bažnytinių judėjimų ir bendruomenių delegacijos. (rk)