Turkijos didysis muftijus pritaria, kad Tarso šv. Pauliaus bažnyčia būtų kultui skirta vieta

Turkijos didysis muftijus pareiškė, kad Tarso šv. Pauliaus bažnyčia turi veikti ne kaip muziejus, o kaip kultui skirta vieta. Didysis muftijus Ali Bardakoglu taip pat yra Turkijos religijų reikalų direkcijos vadovas. Jis yra pripažintas kaip aukščiausias religinis autoritetas Turkijoje, kur iki 95 procentų gyventojų yra musulmonai. Jo pasisakymą apie Tarso bažnyčios ateitį italų katalikų dienraštis „Avvenire“ palaikė ypatingai reikšmingu, nes buvo ištartas netrukus po Žolinės, kuri šiemet Turkijos krikščionims, pirmiausia ortodoksams, buvo istorinė. Mat Konstantinopolio ekumeninis patriarchas ir visų pasaulio ortodoksų galva, Baltramiejus I, po daugelio dešimtmečių pertraukos vėl galėjo švęsti Marijos Užmigimo Dieviškąją Liturgiją istoriniame Panagia Siumela vienuolyne netoli Trabzono. Tąsyk valdžios pareigūnas kalbėjo apie valdžios ortodoksams paliudytą geros valios gestą.

Pastaraisiais metais Turkijos pareigūnai leido retsykiais švęsti Eucharistiją Tarso bažnyčioje-muziejuje, kaip ir Siumelos vienuolyne. Dabar Tarso šv. Pauliaus bažnyčioje leidžiama aukoti Mišias be didesnių kliūčių, tris dienas anksčiau paprašius muziejaus direkcijos. Tačiau Turkijos katalikų bendruomenė laukia ir tikisi, kad Turkijos valdžia jai sugražins istorinę bažnyčią.

„Visai teisinga, kad šv. Pauliaus bažnyčia būtų naudojama kaip bažnyčia, o ne pagal dabartinę (muziejaus) paskirtį, nes tai yra kulto reikalams skirta vieta. Jie (katalikai) nori joje švęsti ir neturėtų būti jiems tai draudžiama“, - pažymėjo didysis muftijus Ali Bardakoglu. Šv. Pauliaus bažnyčios paskirties problemą jis susiejo su nemusulmoniškuose kraštuose gyvuojančių islamo išpažinėjų noru melstis savose šventyklose. Jis sakė, kad musulmonus jaudina pranešimai, jog „Europoje draudžiami minaretai“, tačiau pripažino, jog „pirma reikia apginti religijos laisvę savo teritorijose“.

Turkijos didysis muftijus yra laikomas atviru religijų dialogo šalininku. 2006 metais popiežiaus Benedikto XVI apsilankymo Turkijoje metu jis lydėjo Šventąjį Tėvą į Hagia Sophia ir į Stambulo Mėlynąją Mečetę, kurioje vienas šalia kito meldėsi popiežius ir didysis muftijus.

Didžiojo muftijaus paliudytą palankumą teigiamai įvertino Apaštališkasis nuncijus Ankaroje arkivyskupas Antonio Lucibello. „Sveikinam didžiojo muftijaus pasisakymą, kuris atveria svarbias perspektyvas dėl šv. Pauliaus muziejaus-bažnyčios, dėl kurios Šv. Sostas ir Turkijos vyskupų konferencija jau seniai įteikė prašymą, kad ji būtų paskirta nuolatiniam kultui, ateities. Didžiojo muftijaus pasisakymas pagrindė viltį, kad reikalą bus galima greitai išspręsti, - sakė nuncijus.

Panašus likimas sieja Siumelos vienuolyną ir Tarso bažnyčią. Jos buvo apleistos po graikų ir turkų karo ir uždarytos. Turkija, pasirašydama Lozanos Taikos Sutartį 1923 m. įsipareigojo gerbti religinių mažumų laisvę, tačiau įvykių raida nulėmė kitaip. Vyriausybė labai siaurai interpretavo sutarties įpareigojimus. Ne visos religinės mažumos buvo pripažintos. Tačiau nei pripažintosioms nebuvo suteiktas juridinio asmens statusas. Todėl nemusulmoniškoms religinėms bendruomenėms neleidžiama turėti nuosavybės arba ją įsigyti, statytis bažnyčias ar seminarijas. Joms leidžiama išlaikyti tik turėtąsias iki susitarimo pasirašymo. Daug bažnyčių buvo nusavinta, pakeista jų paskirtis. Kai kurios uždarytos bažnyčios, kaip istorinis Panagia Siumela vienuolynas ir vienintelė apaštalui Pauliui dedikuota bažnyčia jo gimtajame Tarse, buvo paverstos muziejais.

1971 metais Turkija nacionalizavo visas aukštąsias mokyklas, todėl turėjo sustabdyti veiklą tiek ortodoksų Chalkio teologijos akademija, tiek kapucinų seminarija Mersine, netoli Tarso, Turkijos pietryčiuose. Europos Sąjungos spaudimo dėka Turkija 2008 metais padarė nuolaidą ir leido reziduojančioms nemusulmoniškoms fundacijoms priimti aukas ir įsigyti nuosavybę.

Šių metų pradžioje Vatikane priimdamas Turkijos ambasadorių Popiežius Benediktas XVI priminė, jog Turkijos katalikų bendruomenė nuo seno laukia juridinio pripažinimo. Pasak Šventojo Tėvo, juridinio asmens statuso suteikimas katalikiškoms struktūroms ir organizacijoms sustiprintų jų indėlį į Turkijos visuomenės gyvenimą. (sk)