Mentorelos šventovei Lacijaus regione – 1500 metų

Lacijaus regione garsi Švč. Mergelės Marijos, Malonių Motinos, šventovė, dar žinoma Mentorelos (it. Santuario della Mentorella) vardu, šiemet mini jubiliejinę įkūrimo 1 500 metų sukaktį. Sukaktis bus paminėta iškilmėmis, kuriose popiežiui Benediktui XVI atstovaus jo paskirtas ypatingasis pasiuntinys, kard. Giovanni Battista Re, Vyskupų kongregacijos prefektas emeritas. Iškilmės įvyks Mentorellos šventovėje sekmadienį, rugpjūčio 29 dieną.

Popiežiaus įgaliotinį misijoje lydės Tivolio vyskupijos, kurioje randasi Malonių Motinos šventovė, vikaras mons. Benedetto Serafini ir vienuolinės lenkų rezurekcionistų kongregacijos, kuri jau per 150 metų prižiūri šventovę, vyresnysis, t. Norbert Raszeja.

Mentorelos šventovė yra Prenestinų kalnuose už apie 40 km. į pietryčius nuo Romos, prie aukščiausios Lacijaus regiono gyvenvietės, Guadagnolo, esančios 1220 metrų virš jūros lygio.

Šventovėje saugojama XII amžiaus medinė Marijos, Malonės Motinos su kūdikėliu statula. Šventovės sienos išpuoštos freskomis, tarp kurių ant vieno šventovės pilioriaus pavaizduotas Lietuvos ir ypač lietuvių jaunimo globėjas, šv. Kazimieras, papuoštas Lietuvos ir Lenkijos heraldiniais skydais.

Mentorella buvo popiežiaus Jono Pauliaus II ypač pamėgta jo privačių piligrimysčių vieta. Pirmasis jo, kaip naujo popiežiaus, išvykimas už Romos miesto ribų 1978 metų spalio 29 d., buvo būtent į Mentorelos šventovę. Dar prieš išrinkimą į Romos vyskupo sostą, kaip jaunas kunigas ir vyskupas, taip pat kardinolas, kelionių į Romą metu jis mėgdavęs vienas pėsčiomis lipti iki prie kalno viršūnės esančios šventovės ilgu ir stačiu kalnų takeliu, dabar oficialiai pramintu „Karolio Vojtylos takeliu“.

Taip pat dabartinis popiežius, Benediktas XVI, yra lankęsis Mentorelos šventovėje. Šventasis Tėvas savo apsilankymą šventovėje prisiminė ypatingajam įgaliotiniui kardinolui Re pasiųstame laiške. Benediktas XVI šventovės sukaktį pavadino laimingu jubiliejumi ir prisiminė, kad į šventovę buvo nuvykęs pontifikato pradžioje 2005 metų spalio 29 d., minit savo pirmtako Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II pirmojo apsilankymo šventovėje 27 metines.

Šventovės praeitį gaubia legendiniai ir istoriniai pasakojimai. Toje vietoje įvykęs Romos tribūno šv. Eustachijaus atsivertimas, jo garbei imperatorius Konstantinas Didysis pastatęs ir popiežius Silvestras I pašventinęs pirmąją šventajam dedikuotą šventovę. Šventovė yra įtraukta į šv. Benedikto, Europos globėjo, kelią, mat šv. Benediktas dvejus metus gyveno greta šventovės esančioje kalnų grotoje. 594 metais popiežiaus šv. Grigaliaus Didžiojo motina, šv. Silvija, kuri buvo šv. Benedikto giminaitė, padovanojo jau Marijai dedikuotą bažnyčią ir namus benediktinų vienuoliams. Benediktinams išvykus XV amžiuje, šventovė liko apleista iki kol ją 1661 metais atrado jėzuitas t. Anastasio Kircher, kurio prašymu popiežius Aleksandras VII paskelbė nepaprastus Mentorelos atlaidus. 1857 metais popiežius. pal. Pijus XI šventovę perdavė lenkams rezurekcionistams, tačiau 1870 metais žlugus Popiežių Valstybei šventovę nusavino Italijos karalystė. 1883 metais lenkai rezurekcionistai šventovę išsipirko. Medinė Marijos, Malonės Motinos su kūdikėliu statula buvo vainikuota 1901 metais.

Likusias keturias dienas iki 1500 metų jubiliejaus iškilmės Marijos, Mentorelos Malonių Motinos, šventovėje rengiamas Rožinio pamaldų keturdienis įvyks rugpjūčio 25-28 dienomis. (sk)