Trijų tautų piligrimystė

Taip pat ir šiemet buvo surengta vadinamoji Trijų tautų piligrimystė – tai yra bendras piligriminis žygis, kuriame dalyvauja trijų tautų ir trijų pasienio vyskupijų tikintieji – italai iš Udine arkivyskupijos, slovėnai iš Liublianos arkivyskupijos ir austrai iš Gurko vyskupijos. Trijų tautų ir trijų vyskupijų piligrimai keliauja kasmet vis į kitą vienoje iš trijų vyskupijų esančią šventovę. Šiemet Trijų tautų piligrimystės tikslas buvo Woerth ežero Marijos šventovė Austrijoje Karintijos regione.

Iš trijų vyskupijų atvykę maldininkai pirmiausia buvo apšlakstyti palaimintu ežero vandeniu; paskui dalyvavo visų trijų vyskupijų ordinarų koncelebruotose Mišiose, vadovaujant vietos šeimininkui Gurko vyskupui Aloisui Schwarzui. Buvo meldžiamasi vokiečių, italų, slovėnų ir lotynų kalbomis bei vietiniais dialektais.

Trijų tautų piligrimystės rengiamos nuo 1982 metų. Jas rengti pasiūlė tuometinis Udine arkivyskupas Alfredo Battisti, dalyvaudamas tų metų sausio mėnesį vykusioje tuometinio Gurko vyskupo (šiuo metu – Graco arkivyskupo) Egono Kapellari konsekracijoje. Pirmoji piligrimystė buvo surengta tų pačių metų vasarą.

Šios tarptautinių piligrimysčių tradicijos įvedimu siekta, kad pirmiausia tikintieji duotų taikaus sambūvio pavyzdį nelengvų tarpusavio santykių atminimo slegiamoms italų, austrų ir slovėnų tautoms. Pirmojo pasaulinio karo metu tame regione liejosi tarpusavy kariaujančių austrų ir italų kraujas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kovėsi partizanai, daug nukentėjo civiliai gyventojai, dešimtys tūkstančių italų buvo ištremta iš Jugoslavijai po karto atitekusių teritorijų. Kai buvo pradėta rengti šias piligrimystes laikai dar buvo gana sudėtingi. Slovėnija dar buvo komunistinės Jugoslavijos sudėtyje. Šiuo metu viskas neatpažįstamai pasikeitę, net ir sienų praktiškai nebelikę, nes visos trys šalys priklauso Šengeno erdvei.