Kardinolas Deskur mini kunigystės 60 metų

Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininkas emeritas kardinolas Andrzej Deskur pažymėjo kunigystės šešiasdešimtmetį.

Būsimasis kardinolas gimė 1924 m. Lenkijoje, prancūziškas šaknis turinčioje šeimoje. Iš Prancūzijos kilusių jo protėvių pavadė buvo Descours. Antrojo pasaulinio karo metais Krokuvoje lankė pogrindžio kunigų seminariją. Po karo arkivyskupo kardinolo Sapiegos buvo išsiųstas studijuoti į Fribūrą, kur 1950 m. apsigynė daktaratą. Kunigystės šventimai jam buvo suteikti ne Lenkijoje, į kurią dėl kaip tik tuo metu prasidėjusių komunistinių represijų negalėjo grįžti, bet Prancūzijoje. Giminaičių Descours‘ų valdose jam kunigystės šventimus suteikė Liono arkivyskupas kardinolas Pierre Gerlier.

Jaunasis kunigas kurį laiką darbavosi Prancūzijoje, vėliau buvo pasiųstas tęsti mokslų Šventojo Sosto diplomatus rengiančioje Romos Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje. Vis dėlto, Šventojo Sosto diplomatu jis netapo, nes popiežius Pijus XII paskyrė kunigą Deskurą į 1952 m. įkurtą Popiežiškąją kino, radijo ir televizijos komisiją. Su ja jis susiejo savo tarnystę ir visą likusį gyvenimą, 1973 m. tapdamas jos vadovu.

Vyskupą Deskurą 1978 m. spalio 13 d. ištiko infarktas. Spalio 17-ąją, be sąmonės ligoninėje gulintį vyskupą aplankė dieną anksčiau popiežiumi išrinktas Jonas Paulius II. Tai buvo jo pirmas išvykimas už Vatikano ribų. Vyskupas sąmonę atgavo, tačiau nuo to laiko liko paralyžiuota visą kairė kūno dalis ir jis iki dabar gali judėti tik invalido vežimėlyje.

Nors ir negalios kamuojamas, arkivyskupas Deskur iki pat 1984 metų vadovavo Popiežiškajai socialinės komunikacijos tarybai. 1985 m. popiežius Jonas Paulius II jį pakėlė kardinolu. Ir dabar 87-uosius metus einantis kardinolas Deskur, nors ir invalido vežimėlyje, dažnai dalyvauja Šv. Petro bazilikoje vykstančiose pamaldose ir žvaliai seka Bažnyčios gyvenimo įvykius.