Naujasis vyskupų kongregacijos prefektas atsisveikina su Kanados tikinčiaisiais

Paskutines dienas Kanadoje leidžia kardinolas Marc Ouellet, buvęs Kvebeko arkivyskupas ir Kanados primas, o dabar, oficialiai nuo birželio 30 dienos, naujasis Vyskupų kongregacijos prefektas.

Rugpjūčio 15 dieną kardinolas aukojo atsisveikinimo šventąsias Mišias pilnoje šv. Onos bazilikoje. Atsisveikinimo ceremonijoje Mišiose ir po jų dalyvavo per 30 kitų Kanados katalikų vyskupų, Kanados ir Kvebeko civilinės valdžios atstovai. Paskutinysis susitikimas su tikinčiaisiais numatytas rugpjūčio 22 dienos, sekmadienio, popietę toje pat šv. Onos bazilikoje. Tuoj po to kardinolas Ouellet išvyks į Romą.

Rugpjūčio 15 dieną tikintiesiems buvo išdalintas kardinolo laiškas, prie kurio pridėtos trys jo meditacijos apie Eucharistiją, apie šeimą ir apie kunigystę, gimusios, anot kardinolo žodžių, iš jo 8 metų sielovadinio darbo Kvebeko arkivyskupijoje patirties.

Laiške ganytojas dėkoja savo bendradarbiams – kunigams, vienuoliams, pasauliečiams, diakonams – už vienybę, solidarumą ir palaikymą. Laiške neslepiama, jog ginant krikščionišką sąžinę sekuliarizuotoje Kanados visuomenėje teko pakelti nemažai įtampos ir daug ko atsisakyti.

Turėdamas galvoje tokias temas, kaip abortai, šeimos samprata, dėl kurios jam pačiam ne kartą yra tekę atsidurti aštrios sekuliarios kritikos smaigalyje, kardinolas rašo: „žinau, kad kai kuriuose viešuose debatuose ar sielovadinių sprendimų atvejais daug asmenų galėjo likti įskaudinti ar sužeisti: tiesos žinia ne visada trokštama; tai kančia tam, kuris klauso ir kartais tam, kuris ją perduoda. Tačiau pats Dievas mums parodė, kad kančia gali būti gyvybės šaltiniu. Vis dėlto, žinomas savo silpnumus, prašau Dievo ir savo brolių bei seserų atleidimo už viską, kas juos galėjo įskaudint. Tegu gailestingasis Tėvas leidžia mums atsisveikinti taikoje ir susitaikyme“.

Kanados katalikų naujienų tarnyba kardinolo klausinėjo apie jo naująsias pareigas ir apie tai, kaip jis suvokia vyskupo tarnystę.

Anot kardinolo Ouellet, vyskupui, kaip bendruomenės vadovui, reikia tiek antgamtinės vizijos, tiek sugebėjimo suprasti politinį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Vyskupas turi būti drąsus, skelbdamas Dievo Žodį, ir turi būti įsitikinęs Dievo Žodžio ir Šventosios Dvasios galia, kuri paliečia žmogaus širdį giliau už bet kokius mūsų vertinimus. „Reikia dvasinio skyrimo, ne tik politinio rizikos įvertinimo dėl žinios priėmimo“, - sakė vyskupas, pridurdamas, jog gyvename pasaulyje, kuriame krikščioniškas paveldas yra smarkiai kritikuojamas, tad turime tai pripažinti ir jį pristatyti geriau, nesistengdami restauruoti praeities. Reikia naujo intelektualinio dinamizmo, naujos krikščioniškos kultūros. (rk)