Bendroji audiencija. Katechezė apie popiežių šv. Pijų X ir malda už potvynių Pakistane aukas.

Trečiadienio rytą Castelgandolfo rūmų kieme vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie savo pirmtaką Šv. Petro įpėdinių soste – šventąjį popiežių Pijų X, kurio liturginis minėjimas bus švenčiamas šeštadienį, rugpjūčio 21 d.

Giuseppe (Juozapas) Sarto gimė 1835 m. valstiečių šeimoje, Riese kaime netoli Treviso, šiaurės Italijoje. Baigęs Paduvos kunigų seminariją, būdamas 23 metų amžiaus, priėmė kunigystės šventimus. Pirmiausia buvo paskirtas vikaru į Tombolo parapiją, netrukus tapo Salzano klebonu, o vėliau – Treviso vyskupijos kancleriu ir kunigų seminarijos dvasios tėvu. Kunigiškosios tarnystės metais atsiskleidė būsimo popiežiaus nepaprasta meilė Kristui ir Bažnyčiai, nuolankumas ir paprastumas, dėmesingumas vargšams. 1884 m. jis buvo paskirtas Mantujos vyskupu, o 1893 m. – Venecijos patriarchu. 1903 m. rugpjūčio 4 d. išrinktas popiežiumi. Šią tarnystę prisiėmė dvejodamas, nesijausdamas tikras ar bus pajėgus ją vykdyti.

Šv. Pijaus X pontifikatas paliko neišdildomą pėdsaką Bažnyčios gyvenime ir būdingiausias jo bruožas buvo didžiulis reformų troškimas, išreikštas šūkiu Instaurare omnia ir Christo, „Visa atnaujinti Kristuje“. Jo pastangos apėmė visą Bažnyčios gyvenimą. Nuo pat pontifikato pradžios jis ėmė reformuoti Romos Kuriją, paskui pradėjo naujo Kanonų teisės kodekso redagavimą, užbaigtą jau jo įpėdinio Benedikto XV. Taip ėmėsi reformuoti pasirengimo kunigystei studijų ciklą, steigė naujas regionines seminarijas, su turtingomis bibliotekomis ir gerai parengtais dėstytojais. Kitas svarbus darbas buvo Dievo Tautos gilesnis supažindinimas su tikėjimo tiesomis. Dar būdamas klebonas, o vėliau Mantujos vyskupas, jis rūpinosi, kad bent Italijos mastu būtų parengtas vieningas katekizmas. Būdamas įžvalgus sielų ganytojas, jis suprato, jog toje epochoje, kurioje labai dažnas reiškinys buvo žmonių migracija, būtinai reikėjo tokio katekizmo, kuriuo kiekvienas tikintysis galėtų naudotis kiekvienoje gyvenimo situacijoje ir kiekvienoje vietoje. Būdamas jau popiežiumi jis parengė krikščioniškojo mokymo tekstą Romos vyskupijai, kuris greit paplito Italijoje ir pasaulyje. Vadinamas „Pijaus X katekizmu“, šis paprastas, aiškus ir preciziškas tekstas tapo patikimu vadovu daugeliui žmonių.

Daug dėmesio Pijus X skyrė ir liturgijai, ypač muzikai, kad ji padėtų tikintiesiems gilinti tikėjimą ir dalyvauti sakramentų šventime. Jis buvo įsitikinęs, kad dalyvavimas šventuosiuose slėpiniuose ir Bažnyčios maldoje labiausiai ugdo krikščionišką dvasią. Dėl to jis ragino tikinčiuosius dažnai priimti Šventąją Komuniją ir netgi paankstino vaikų Pirmosios Komunijos amžių, leisdamas ją priimti jau nuo septynerių metų.

Ištikimas pareigai stiprinti brolių tikėjimą, Pijus X ryžtingai išstojo prieš tam tikras devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūroje pasireiškusias teologijos tendencijas, smerkė vadinamąjį „modernizmą“, gynė tikinčiuosius nuo klaidingų koncepcijų, skatino su Bažnyčios Tradicija suderinamą mokslinį Apreiškimo tyrinėjimą. 1909 m. gegužės 7 d. Apaštališkuoju laišku Vinea electa įkūrė Popiežiškąjį Biblijos institutą.

Paskutinės Pijaus X gyvenimo akimirkos sutapo su Didžiojo karo pradžia. 1914 m. rugpjūčio 2 d. jis paskelbė kreipimąsi į visus pasaulio katalikus ir kaip tėvas skausmo kupinu balsu ragino brolį nekleti rankos prieš brolį. Greit po to, rugpjūčio 20 d. jis mirė, o garsas apie jo šventumą greit sklido po visą krikščionių tautą.

Brangieji, - sakė popiežius Benediktas XVI katechezės pabaigoje, - šv. Pijaus X pavyzdys mus moko, kad visose apaštališkos veiklos srityse svarbiausia turi būti artimas asmeninis ryšys su Kristumi ir kad jį reikia puoselėti ir brandinti kiekvieną dieną. Tik patys mylėdami Kristų, pajėgsime ir kitus žmones vesti pas Dievą, padėsime jiems atsiverti jo gailestingajai Meilei ir visą pasaulį atverti Dievo gailestingumui.

* * *

Baigęs katechezę, Šventasis Tėvas visus ragino melstis už Pakistano gyventojus, skubėti jiems į pagalbą. Mintimis šią akimirką keliauju pas brangiuosius Pakistano gyventojus, - sakė Popiežius, - kenčiančius dėl baisių potvynių, nusinešusių daugybės žmonių gyvybes, daugelį šeimų palikusių be pastogės. Prašydamas Dievo gailestingumo tragiškai žuvusiems, dvasia esu su jų šeimomis ir visais nukentėjusiais. Tenepristinga mūsų solidarumo ir visos tarptautinės bendruomenės pagalbos šitiems taip labai kenčiantiems mūsų broliams.