Reabilituoti per Bažnyčios represijas Bulgarijoje nužudyti katalikų vyskupas ir kunigai

Bulgarijoje tęsiasi komunistinio režimo nužudytų katalikų ir kitų krikščionių reabilitavimo procesas. Bulgarijos Parlamentas liepos 28 dieną priėmė tris 1991 metų įstatymo dėl per represijas žuvusių asmenų reabilitavimo pataisas, kurias pasiūlė dešiniųjų deputatas Latchezar Tochev.

Pirmojoje pataisoje minimi keturiasdešimt katalikų, komunistinio režimo nuteistų 1952 metais, įskaitant Nikopolio vyskupą Eugenijų Bosilkovą, kunigus Kameną Vičevą, Pavelą Džidžovą ir Josapatą Šiškovą. Visi jie buvo nuteisti mirti pagal sufabrikuotą kaltinimą esą bendradarbiavo su užsienio valstybėmis siekdami nuversti Bulgarijos vyriausybę. Jų egzekucija buvo įvykdyta 1952 metų lapkričio 11 d., Sofijos kalėjimo kieme. Antroji įstatymo pataisa buvo dėl protestantų pastorių nuteisimo 1949 metais Evangelikų Bažnyčiai iškeltoje baudžiamojoje byloje. Trečioji pataisa liečia 1945 metų bylą, iškeltą šešiems asmenims ryšium su enkavedistų Katynėje vakarų Rusijoje 1940 m. ir Vinycoje pietryčių Ukrainoje 1937-38 m. įvykdytomis masinėmis žudynėmis. Du ortodoksų archimandritai ir vienas žurnalistas buvo nuteisti už tai, jog tvirtino, kad minėtąsias žudynes įvykdė sovietai, o ne naciai.

Bulgarijos rytų apeigų katalikų Apaštališkasis egzarchas labai teigiamai įvertino katalikų aukų atminties reabilitavimą. Pasak Apaštališkojo egzarcho Christo Proykovo, Bulgarijos katalikų Bažnyčia džiaugiasi ir didžiai vertina Parlamento priimtas pataisas. Jis priminė katalikų Bažnyčios susitaikymo ir tiesos atkūrimo indėlį, ypač po trijų katalikų kankinių, 1952 metais sušaudytų vienuolių augustiniečių asumpcionistų, beatifikacijos 2002 metais popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Bulgarijoje metu. Vyskupą Bosilkovą Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju Romoje 1998 m.

Trumpai apie reabilituotus Bulgarijos kankinius.

Vysk. Eugenijus Bosilkovas gimė 1900 metais. Baigęs gimnaziją studijavo Belgijoje ir Olandijoje, tapo pasionistu vienuoliu, buvo įšventintas kunigu ir užbaigęs mokslus Romoje sugrįžo į Bulgariją. 1947 metais buvo konsekruotas Nikopolio vyskupu, bet netrukus, 1952 metais buvo suimtas ir apkaltintus šnipinėjimu Vatikanui ir vadovavimu pogrindinei katalikiškai organizacijai.

Juozapatas Šiškovas gimė 1884 metais Plovdive, 16 metų įstojo į vienuoliją, studijavo Liuveno universitete ir Liuvene įšventintas kunigu sugrįžo į Bulgariją. Jis buvo suimtas 1951 metais, tačiau beveik metus nebuvo jokių žinių apie jo likimą. 1952 metais laikraščiai išspausdino šnipų sąrašą, kur kunigas Šiškovas buvo įrašytas kaip vienas seniausių Vatikano ir Vakarų imperialistų šnipų.

Kunigas Kamen Vičev gimė 1893 metais stačiatikių šeimoje. Septyniolikmetis įstojo į augustiniečių asumcionistų vienuoliją, studijavo Liuvene ir Strasbūre, darbavosi Plovdive ir Stambule, kur buvo įšventintas Rytų apeigų katalikų kunigu. 1952 metais buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Vatikanui bei Prancūzijai ir priešiškumu liaudies valdžiai Bulgarijoje. Jis į šnipų sąrašą buvo įrašytas pirmuoju, kaip kenkėjiškos veiklos organizatorius.

Kunigas Pavel Džidžov buvo sušaudytas eidamas 34-uosius metus. Studijų metus praleido Paryžiuje, 1942 metais padarė amžinuosius augustiniečių asumpcionistų vienuolio įžadus ir buvo įšventintas kunigu 1945 metais Plovdive. Jis buvo suimtas kartu su kunigu Kamenu Vičevu, o šnipų sąraše pažymėtas antruoju numeriu.

Visi keturi buvo sušaudyti kartu 1952 metų lapkričio 11 dieną Sofijos kalėjime. Iki šios dienos nežinoma jų palaidojimo vieta.

Pagal 1991 metų įstatymą, reabilituotų asmenų artimieji gali po 2011 metų prašyti kompensacijų už patirtus nuostolius. Bulgarijos Parlamentas pripažino teisę reikalauti reabilitacijos visoms komunistinio režimo represijų aukoms pradedant 1944 metų rugsėjo 9 d., kai po Raudonosios Armijos invazijos Bulgarijoje į valdžią atėjo Tėvynės Frontas (komunistai). (sk)