Irako katalikų vyskupas palinkėjo musulmonams, kad Ramadano pasninkas būtų atleidimo, susitaikymo ir teisingumo metas

Musulmonų pasaulis trečiadienį pradėjo švęsti Ramadaną, pasninko ir maldos mėnesį. Jis prasideda kai tik pasirodo devinto, pagal mėnulio kalendorių, metų mėnesio jaunatis. Pirmieji, antradienio vakarą pastebėję devintojo mėnesio jaunatį buvo Egipto Didysis muftijus Ali Gomaa, kuris su kitais islamo mokslininkais drauge pranešė, kad jau laikas pradėti Ramadaną. Tai mėnuo, kai arti milijardo pasaulio musulmonų tikinčiųjų gyvenimo poreikių pirmumą skiria dvasiniams reikalams, prastinasi kaip sustiprinti tikėjimą, savitvardą, todėl visą mėnesį dienos metu, nuo saulėtekio iki saulėlydžio, susilaiko nuo kai kurių svarbių žemiškų ir kūniškų poreikių, atsisakydami maisto, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių.

Ramadanas yra religinis musulmonų paprotys, musulmonų daugumos kraštuose nulemiantis visos visuomenės ir įtakojantis krikščionių ir kitų religijų mažumų bendruomenių gyvenimo papročius. Viena tokių šalių yra Irakas, kur Ramadano mėnuo nepaisant to, kad praeityje nekartą buvo paženklintas krikščionių užpuolimais, pareikalavusiais kraujo ir žmonių aukų, yra tapęs metu paliudyti vienybę ir abipusę pagarbą. Pasak šiaurės Irako katalikų chaldėjų ganytojo, Kirkuko arkivyskupo Louis Sako, šis šventas mėnuo visų prima yra skirtas ypač maldai, tačiau jis yra puiki proga musulmonams drąsiai pasiryžti atleidimui ir susitaikymui.

Ganytojas Ramadamo proga parašė laišką musulmonams kuriame kreipėsi taip pat į krikščionis, prašydamas elgtis pagarbiai brolių musulmonų atžvilgiu, nevalgyti viešose vietose dienos metu ir rengtis kukliai. Ganytojas visų Kirkuko krikščionių vardu linkėjo gero pasiniko musulmonams ir išreiškė viltį, kad Ramadanas padės jiems sutvirtinti dorybes. Tebūna tai metas atleidimui, susitaikymui ir teisingumui, žaidų gydymui, taikai ir stabilumui. Chaldėjų katalikų ganytojas laiške Kirkuko musulmonų bendruomenei taip pat apžvelgė šalies politinę situaciją, išreikė viltį, kad po penkių mėnesių nuo rinkimų partijos vis tik sugebės sudaryti vieningą ir atsakingą vyriausybę, kuri atstovautų visiems irakiečiams, o ne jų daliai. (sk)