Šv. Laurynas, diakonas, kankinys

Rugpjūčio 10 d. liturginis kalendorius minėjo trečiojo amžiaus kankinį diakoną šventąjį Lauryną. Jis buvo nukankintas 258 m., valdant imperatoriui Valerianui. Trumpų, bet sistemingų ir žiaurių persekiojimų aukomis kartu su Laurynu tapo visa tuometinė Romos Bažnyčios vadovybė. 258 m. rugpjūčio 7 d. buvo nužudytas popiežius Sikstas II su keliais kunigais ir diakonais. Laurynas irgi priklausė tuometinei Romos dvasininkijai. Jis netgi buvo arkidiakonas, tai yra visų diakonų vyresnysis. Kaip žinoma, pirmaisiais Bažnyčios amžiais diakonams buvo patikėtas bendruomenės nuosavybės administravimas, labdara, rūpinimasis ligoniais ir našlaičiais. Kaip teigia tradicija, suėmus popiežių Sikstą, Laurynas suprato, jog didelis pavojus gresia visai bendruomenei. O kadangi jam buvo patikėti Romos krikščionių suaukoti pinigai, dėl to jis susikvietė savo globojamus vargšus ir jiems išdalino visas bendruomenės lėšas. Po trijų dienų, rugpjūčio 10-ąją, imperatoriaus valdininkai surado ir diakoną Lauryną. Nors Romos krikščionių bendruomenė anaiptol nebuvo turtinga, vis dėlto, tarp miesto gyventojų sklandė gandai apie didžiulius krikščionių turtus. Tad tardymo metu iš Lauryno ir buvo reikalaujama pasakyti kur paslėpti tie turtai. Sakoma, kad paties imperatoriaus akivaizdoje Laurynas parodęs į Romos varguomenę ir pasakęs: “Štai mūsų turtai!”. Imperatorius tokį atsakymą palaikė įžūliu akibrokštu ir įsakė Lauryną žiauriai nukankinti. Diakonas Laurynas buvo gyvas sudegintas pririštas prie metalinių grotų.

Nukankinto diakono Lauryno kūnas buvo palaidotas Vero lauke, netoli Romos miestą juosiančių sienų, prie kelio vedančio į pietryčius. Vėliau toje vietoje buvo pastatyta šv. Laurynui dedikuota bazilika, o greta jos dar vėliau išaugo iki mūsų laikų dar naudojamos kapinės. Pasak padavimo, prieš mirtį Laurynas paprašęs budelių, kad jam leistų minutėlę pasimelsti už Romos miestą. Dėl to šv. Laurynas iki mūsų dienų gerbiamas kaip Romos globėjas, kartu su šventaisiais Petru ir Pauliumi.

Kaip kasmet, šv. Lauryno šventė buvo ypatingai pažymėta pačioje šventojo kankinio palaikus saugančioje bazilikoje, kurioje palaidotas taip pat devynioliktajame amžiuje valdęs popiežius Pijus IX ir vienas pagrindinių pokarinės demokratinės Italijos kūrėjų Alcide de Gasperi. Lauryno šventės minėjimas prasidėjo pirmaisiais Mišparais pirmadienio pavakare ir užsibaigė antraisiais mišparais antradienio pavakare. Lauryno šventė taip pat iškilmingai pažymėta Genujos katedroje, irgi dedikuotoje šiam šventajam. Pagrindines Mišias aukojo Genujos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Angelo Bagnasco.