Šeštadienį liturginis kalendorius mini šv. Ignacą Lojolą, Jėzaus Draugijos įkūrėją ir pirmąjį vadovą

Liepos 31 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Ignacą Lojolą, Jėzaus Draugijos steigėją ir pirmąjį vadovą. Kaip kasmet, savo steigėjo ir dangiškojo globėjo šventę iškilmingai pažymės Romoje gyvenantys ir dirbantys jėzuitai. Pagrindinis minėjimas vyks Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, saugančioje šventojo steigėjo relikvijas. Mišioms šeštadienio vakarą, 19 valandą Romos laiku, vadovaus jėzuitų vadovas tėvas Adolfo Nicolas.

Ignacas Lojola gimė 1491 metais Ispanijoje, Baskų krašte. Pats šventasis neslėpė, jog jaunystėje jis buvo pasaulio tuštybėms atsidavęs žmogus. Būdamas 26 metų pradėjo karininko karjerą, tačiau 1521 buvo sunkiais sužeistas. Ilgai besigydydamas jis pradėjo rimčiau galvoti apie savo pašaukimą. Būtent ligos patale, o vėliau, kai sveikata jau leido, išsirengęs į piligrimę kelionę Šventojon Žemėn, Ignacas subrandino mintį suburti būrį vyrų, pasiryžusių tarnauti didesnei Dievo garbei. Jėzaus Draugijos užuomazga gimė Paryžiuje. Pirmąją bendruomenę drauge su Ignacu sudarė keli studijų draugai. Vėliau visi jie atvyko į Romą ir greta trijų įprastinių vienuoliškų įžadų – neturto, klusnumo ir skaistumo, davė dar ir ketvirtą – ypatingo klusnumo ir tarnavimo popiežiui.

Jėzaus Draugija per visą savo veiklos istoriją visuomet buvo pirmosiose evangelizacijos eilėse; savo pašaukimą vykdė su pavyzdingu pasišventimu ir drausme, nesitraukė prieš pavojus, ištikimai tarnavo Dievui ir žmonėms, neretai - iki kraujo praliejimo. Ignaco įkurta vienuolija nuo pat pradžios taip pat pasižymėjo beveik kareiviška drausme ir operatyvumu. Galbūt dėl to, kad ir jos steigėjas prieš tapdamas kunigu, buvo karininkas. Kitas svarbus jėzuitų charizmos bruožas yra jų švietėjiška veikla. Šiuo metu visame pasaulyje jėzuitai vadovauja daugiau negu tūkstančiui mokyklų ir kelioms dešimtims universitetų. Romoje, tarp kelių Popiežiškųjų universitetų, pats didžiausias yra jėzuitų vadovaujamas Grigaliaus universitetas. Turbūt nereikia nė priminti, kad ir Vilniaus universitetui šešioliktojo amžiaus pabaigoje pradžią davė jėzuitai.

Naujausiais duomenimis, kuriuos skelbia 2010 metų Popiežiškasis Žinynas, metų pradžioje visame pasaulyje buvo 18516 jėzuitų, tarp jų - 13096 kunigai. Šiuo metu visame pasaulyje jėzuitai turi 1718 namų, parapiją ir misijų.