Buvusiame Aušvico koncentracijos lageryje pastatytas naujas paminklas primins apie
jame nužudytus Europos čigonus. Paminklas bus atidengtas šį sekmadienį, praneša Vokiečių
katalikų žinių agentūra KNA, cituodama Vokietijos čigonų kultūros centro Heidelberge
skelbimą. Paminklas primins apie 2900 žmonių nužudymą kuomet Aušvico lageryje 1944
metų rugpjūčio 2 dieną buvo eliminuotas vadinamasis „Čigonų blokas“. Aušvico muziejaus
administracija artimiausiu metu papildys V krematoriumo informacinius stendus žiniomis
apie Europos čigonų tragišką likimą. Aušvico koncentracijos lageryje Lenkijoje netoli
Krokuvos iš viso žuvo apie 1.3 mln. žmonių. 90 procentų aukų buvo žydai. Dauguma aukų
buvo nunuodyti dujų kamerose, kiti mirė nuo bado, išsisekimo, negydimo, egzekucijų
ir „medicininių“ eksperimentų.
Kaip nacių režimas pagal rasistines teorijas
vykdė Šoa, t.y. bandė sunaikinti žydų tautą, panašiai jis siekė sunaikinti Europos
čigonus. Nacionalsocialistų vykdytus baisius čigonų persekiojimus kai kurie čigonai
savo kalba vadina „Porajmos“ - „didžiuoju sunaikinimu“, „prarijimu“. Čigonų naikinimo
tema buvo pratiškai ignoruojama pirmaisiais pokario metais. Tiksliai nustatyti kiek
čigonų tikrai žuvo per nacių vykdytus persekiojimus buvo neįmanoma, nes trūko duomenų
apie Europoje tuo metu gyvenusių čigonų skaičių. „Holokausto memorialinio muziejaus
bendradarbis Sybil Milton mano, kad čigonų aukų buvo nuo 220 tūkstančių iki pusės
milijono. Pasak Teksaso universiteto čigonų mokslų programos direktorius Ian Hancock
2004 metais paskelbtų duomenų, nacių režimas per Antrąjį pasaulinį karą nužudė nuo
pusės milijono iki pusantro milijono čigonų.
Pasak Hancocko, Vokietijoje iš
1939 metais paskaičiuojamų 20 tūkstančių čigonų trys ketvirčiai buvo nužudyta iki
1945 metų, buvo nužudyta pusė Austrijoje gyvenusių 11,200 čigonų, Lenkijoje iš 50
tūkstančių buvo sunaikinta 35,000, o Kroatijoje, Estijoje, Olandijoje, Lietuvoje ir
Liuksemburge buvo sunaikinta beveik visa šių šalių čigonų populiacija. (sk)