Šventosios Liepos Marijos šventovėje vyksta Jėzuitų jaunimo dienos

Šventosios Liepos Marijos šventovėje, Lenkijos šiaurės rytuose, netoli nuo Lietuvos sienos, sekmadienį baigsis visą savaitę vykusios Jėzuitų jaunimo dienos. Tai kasmet rengiamas jaunimo iš visos Lenkijos ir iš užsienio susitikimas, kuriame visų pirma dalyvauja jėzuitų vadovaujamų bendruomenių nariai ir sielovadininkai pasauliečiai. Šiemetinių Jėzuitų jaunimo dienų dalyvių skaičius viršijo tris šimtus.

Lenkai jėzuitai Šventosios Liepos Marijos šventovei vadovauja nuo 1945 metų, tai yra nuo to laiko kai po Antrojo pasaulinio karo ši Rytprūsių dalis atiteko Lenkijai. Prieš tai šventovės šeimininkai buvo vokiečiai jėzuitai, o pati Šventosios Liepos Marijos šventovės istorija siekia laikus prieš Reformaciją, kai ši teritorija priklausė Vokiečių Ordino valstybei.

Pasak padavimo, keturioliktojo amžiaus pradžioje, netoli dabartinės šventovės esančio Rastenburgo miesto kalėjime vienas mirties bausme nuteistas nusikaltėlis, laukdamas egzekucijos ir apgailėdamas savo nusikaltimus, iš medžio gabalo išdrožė Mergelės Marijos figūrėlę. Kai atėjus metui atsisveikinti su žemiškuoju gyvenimu, jis savo kūrinį parodė kalėjimo prievaizdui, o šis – teisėjui, visus labai nustebino nepaprastas statulėlės grožis. Teisėjas pamanė, kad tokio nuostabaus grožio statulėlę galėjo išdrožti tik žmogus, kuriam atleistos nuodėmės ir nuteistąjį paleido į laisvę. Jis, keliaudamas iš miesto namų link, pakelėje pamatė stambią liepą ir į ją įkėlė Marijos statulėlę.

Pasklidus garsui apie stebuklingą atsivertusio nusikaltėlio išgelbėjimą, žmonės miniomis rinkosi melstis prie į medį įkeltos Marijos figūrėlės. Greit Šventoji Liepa tapo visoje Kryžiuočių Ordino valstybėje garsia piligrimysčių vieta. Prie liepos pastatyta koplyčia. Tradicija teigia, kad šešioliktojo amžiaus pradžioje pats Vokiečių Ordino Didysis Magistras Albrechtas von Hohenzollernas pėsčiomis basas iš Karaliaučiaus buvo atėjęs į Šventąją Liepą.

Deja, tas pats Ordino Didysis Magistras netrukus perėjo į liuteronybę ir buvusi Ordino Valstybė tapo Prūsijos kunigaikštija. Ordino valstybę sekuliarizavus ir valdovui perėjusi į protestantizmą, kurį laiką naujoje Prūsijos valstybėje buvo uždrausta katalikybė. Kaip tik šiuo suirutės ir neramumų laikotarpiu buvo sunaikinta Šventosios Liepos šventovė – sudaužyta statulėlė, iškirsta ir sudeginta sena liepa, sugriauta koplyčia.

Tik po šimto metų, septynioliktojo amžiaus pradžioje buvo pastatyta nauja koplyčia su Marijos Snieginės paveikslu altoriuje. 1631 metais naujoji Šventosios Liepos Marijos šventovė atiduota Jėzuitų globai. Septynioliktojo amžiaus pabaigoje buvo pastatyta dabartinė gana didelė barokinė bažnyčia su vienuolynu. Nors dauguma apylinkės gyventojų buvo liuteronai, Šventosios Liepos šventovė buvo tarsi katalikiška salelė Rytprūsiuose. Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje panaikinus Jėzaus Draugiją, šventovė perėjo Varmijos vyskupijos globon. Jėzuitams globoti ji grąžinta 1932 metais. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pietinę Rytprūsių dalį atidavus Lenkijai, iki karo šventovėje darbavęsi vokiečiai jėzuitai, Šventosios Liepos Marijos šventovę perdavė lenkams jėzuitams.