Liepos 19 dieną Briuselyje buvo surengtas Europos Sąjungos institucijų vadovų ir Europos
religinių lyderių susitikimas.
Susitikime dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas
José Manuel Barroso, Europos tarybos pirmininkas Herman van Rompuy ir Europos parlamento
pirmininkas Jerzy Buzek.
Religiniai lyderiai atvyko iš keturiolikos Europos
šalių. Jie atstovauja pirmiausia krikščioniškoms konfesijoms, bet taip pat musulmonams,
žydams, induistams ir sikhams.
Tarp dalyvių buvo Atėnų ir visos Graikijos ortodoksų
arkivyskupas Ieronymos II, metropolitas Juozapas iš Rumunijos ortodoksų Bažnyčios,
Danijos liuteronų vyskupas Peter Skov-Jakobsen, Didžiosios Paryžiaus mečetės rektorius
Dalil Boubaker, didysis Prancūzijos rabinas Gilles Bernheim ir kt.
Katalikų
delegaciją sudarė Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Budapešto arkivyskupas
kardinolas Peter Erdo, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas,
Roterdamo vyskupas Adrianus van Luyn, Slovakijos vyskupų konferencijos pirmininkas,
Bratislavos arkivyskupas Stanislav Zvolensky ir Popiežiškosios teisingumo bei taikos
tarybos pasekretorė Flaminia Giovanelli.
Tai jau VI Europos Sąjungos lyderių
ir Europos religinių lyderių susitikimas nuo 2005 metų. Kadangi 2010 metai ES yra
skirti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi temai, liepos 19 dienos susitikime
taipogi kalbėta šiuo klausimu. Ne vienoje valstybėje religinės bendruomenės atlieka
reikšmingą socialinį darbą su vargšais, į visuomenės pakraščius nustumtais asmenimis,
turi sukaupusios didelę ir tiesioginę patirtį šioje srityje.
Roterdamo vyskupas
Adrianus van Luyn savo pasisakyme pabrėžė, kad kova su skurdu remiantis tik techninėmis
ir administracinėmis priemonėmis, vargšą suvokiant tik kaip „pagalbos objektą“ yra
nepakankama. Priešingai, reikia patį vargšą paversti aktyviu žaidėju kovoje su skurdu.
Kitas svarbus principas yra solidarumas. Anot Roterdamo vyskupo, krikščionims
solidarumas reiškia „aktyvią meilę“, kuri skirta visiems aplinkiniams, nepriklausomai
nuo tikėjimo. Be to, solidarumas neturi apsiriboti tik tuo, kas yra „čia ir dabar“:
jis turi atsižvelgti ir į tuos, kurie gyvens po mūsų. Galiausiai ganytojas kalbėjo
apie tai, jog solidarumas neturi apsiriboti Europos sienomis. Jis atkreipė dėmesį
į emigrantų, ypač iš Afrikos, Europos išnaudotos kelis amžius, problemas.(rk)