Privačiai jėzuitų Lojolos berniukų mokyklai Kanadoje, Monrealio mieste, Kanados aukščiausiasis
teismas birželio 18 dienos sprendimu pripažino teisę išlaikyti savą religijos ir etikos
kursą. Teismo sprendimas svarbus ne tik Lojolos mokyklai, beveik aštuoniems šimtams
jos auklėtinių ir jų tėvams. Šioje byloje atsispindi kelių dešimtmečių Kanados visuomenės
debatai.
Byla buvo iškelta po to, kai Kanados švietimo ministerija 2008 metais
visose mokyklose, privačiose ir valstybinėse, nurodė privaloma tvarka įvesti jos parengtą
„Etikos ir religijos kursą“ ir nutraukti savus kursus. Kaip buvo skelbiama, šis kursas
atspindi šiuolaikinį sekuliarizuotą ir pliuralistinį Kanados kontekstą, moko dviejų
pagrindinių nuostatų: kitų (skirtingumo) pripažinimo ir bendro gėrio, supažindina
su kelių didžiųjų religinių tradicijų teiginiais. Mokytojams nurodyta būti neutraliems
ir vengti vertinimų.
Monrealio Lojolos mokykla paprašė jai padaryti išimtį,
argumentuodama, kad joje jau seniai diegiamos Švietimo ministerijos įvardintos pagrindinės
nuostatos: kitų religijų, kitų tautų atstovų ir netikinčiųjų pripažinimas bei gerbimas,
taipogi tarnavimo bendrajam gėriui nuostata. Pavyzdžiui, Pasaulio religijų kursas
skaitomas jau 25 metus. Mokykla priminė tėvų teisę ugdyti savo vaikus pagal savo įsitikinimus
ir pačios mokyklos kaip institucijos religijos laisvę ir tradiciją. Mokykla veikia
nuo 19 amžiaus pabaigos ir vadovaujasi jėzuitiškos pedagogikos tradicija ir metodais.
Kanados
Švietimo ministerija atsisakė suteikti išimtį mokyklai teigdama, jog jos etinio ir
religinio ugdymo programa negali būti priimta kaip alternatyva ministerijos parengtai
programai būtent dėl šios priežasties – ji yra parengta jėzuitiškoje, katalikiškoje
perspektyvoje. Kitaip tariant, iš katalikiškos jėzuitų mokyklos buvo pareikalauta
nustoti tokia būti ir visiškai sekuliarizuotis, supasaulėti. Neliko kito kelio, kaip
tik kreiptis į teismą.
Šiame kontekste viename Monrealio dienraštyje Lojolos
mokyklos direktorius rašė: „bendrasis gėris nėra sekuliarus. Jis yra bendras. Ar mes
negalime siekti bendrų dalykų išlikdami savo tradicijų ir įsitikinimų viduje, ar pirmiausia
visi turime tapti sekuliaristais?“ Ar Martynas Liuteris Kingas, gindamas pilietines
teises, užmiršo savo baptistiškas šaknis, ar priešingai, jo nuostatos buvo pagrįsta
jo tikėjimu? Ar Gandi, kad eitų pasaulietiniu neprievartos keliu, nustojo būti induistu,
ar, priešingai, ši filosofija išplaukė iš jo dvasingumo?
Tuo tarpu kitiems,
griežto ateizmo atstovams net ir Švietimo ministerijos parengtas „Etikos ir religijos
kursas“ esą kompromituoja mokyklų pasaulietiškumą ir trukdo vaikų proto vystimuisi,
ugdymui tolerancijai ir žmogaus teisėms.
Kanados aukščiausiasis teismas savo
nutarime pripažino Švietimo ministerijos kompetenciją rengti kursus, tačiau pridūrė,
jog tai nereiškia, kad kitų parengtos programos, vien todėl, kad konfesinės, yra nepajėgios
pasiekti ministerijos iškeltų tikslų. Iš kitos pusės, teismas pripažino, kad nurodymas
mokyklai dėstyti etikos ir religijos kursą iš privalomos perspektyvos turi totalitarinį
pobūdį, kuris pažeidžia religijos laisvę.
Po teismo sprendimo Lojolos mokykla
paskelbė komunikatą, kuriame džiaugiasi sprendimu, tačiau priduria, kad nenori save
vertinti kaip „nugalėtoją“, o vyriausybę kaip „pralaimėtoją“. Kaip švietimo bendruomenės
narė, Lojolos mokykla didžiuojasi galėdama tęsti tą darbą nuo 1896 metų, pripažindama
vyriausybės pamatinį vaidmenį bendrojo gėrio siekime ir trokšdama su ja bendradarbiauti.
(rk)