Karmelio Kalno Švenčiausioji Mergelė – Škaplierinė

Šį penktadienį, liepos 16-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Karmelio kalno Švenčiausiąją Mergelę Mariją, liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamą Škaplierine. Ši šventė istoriškai susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi. Škaplierius yra karmelitų ypatingo pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai ženklas - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, sakramentalija. Ordino nariams škaplierius yra abito dalis.

Pasak padavimo, Karmelio kalno bendruomenės istorija siekianti pranašo Elijo laikus, taigi gerokai anksčiau negu krikščionybės pradžia, nors iš tiesų karmelitų vienuolijai pradžią davė į bendruomenę susibūrę krikščionys, kuriems regulą pačioje tryliktojo amžiaus pradžioje parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas Albertas. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinos krikščionių valstybei, ir Karmelio kalno vienuoliams teko persikelti į Europą. 1247 metais popiežius Inocentas IV galutinai patvirtino karmelitų regulą. Pasak tradicijos, 1251 metais apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių vienam Anglijos karmelitų vienuoliui. Dievo Motina pažadėjo, kad tie, kas nešios škaplierių, nepateks į pragarą, o škaplierius bus išgelbėjimo, pagalbos pavojuje simbolis.

Po dviejų šimtų veiklos metų, jau plačiai po Europą paplitęs karmelitų ordinas buvo praplėstas ir papildytas: buvo įkurta klauzūroje gyvenančių seserų karmeličių atšaka ir vadinamasis trečiasis ordinas, tai yra pasaulietiškoji karmelitų ordino atšaka. Šešioliktojo amžiaus viduryje šv. Teresės Avilietės ir Šv. Kryžiaus Jono asketinio mokymo įtakoje karmelitų ordinas buvo reformuotas ir pasidalino į dvi pagrindines atšakas – senosios regulos karmelitus ir reformuotuosius (basuosius) karmelitus. Nuo to laiko karmelitai liudija Kristų ir kontempliatyviu gyvenimu, ir apaštališka veikla tarp žmonių. Daug brolių, seserų ir pasauliečių karmelitų darbuosi misijose, skelbia Evangeliją visame pasaulyje ir platina pamaldumą į Mariją, Karmelio kalno Karalienę.

Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius kaip jau minėtieji Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir garsioji dvidešimtojo amžiaus šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.

Septynioliktajame amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio Lietuvoje įsikūrė keletas karmelitų ir karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basųjų karmelitų vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas, atkurtas 1994 metais.

Tuo tarpu Linkuvoje, kur karmelitų vienuolynas veikė nuo 1635 iki 1832 metų, iki mūsų dienų yra išlikę ir kasmet labai iškilmingai švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

Šiemetiniai Linkuvos atlaidai prasidėjo jau ketvirtadienį, liepos 15-ąją, ir pasibaigs sekmadienį, liepos 18-ąją. Ta pačia proga minimos taip pat Linkuvos miestelio 510-osios metinės ir Žalgirio mūšio 600 metų sukaktis.