Įvyko pirmieji po Šri Lankos pilietinio karo Didieji Marijos, Madhu Dievo Motinos atlaidai

Garsiojoje Šri Lankos Marijos, Madhu Dievo Motinos šventovėje buvo surengti pirmieji pokario metais Didieji atlaidai, tačiau jie nepatvirtino lūkesčių. Pasak šventovės administratoriaus, pagrindinės Šri Lankoje katalikų šventovės atlaiduose liepos 2 dieną dalyvavo tik apie 70 tūkstančių žmonių, tuo tarpu buvo tikėtasi, kad lankysis apie trys šimtai tūkstančių žmonių.

Rožinio Marijai dedikuota šventovė krašto Šiaurinėje provincijoje yra laikoma skirtingas Šri Lankos tautas ir religijas vienijančiu centru. Marijai pagerbti joje lankosi ne tik katalikai ar kitų krikščioniškų konfesijų atstovai, bet taip pat budistai ir induistai. Žolinės atlaidai šventovėje yra populiariausi. Iki Šri Lankos pilietinio karo pradžios į juos atvykdavo per milijoną visų tikybų tikinčiųjų.

Pilietinio karo metu Madhu Dievo Motinos šventovė buvo nekartą apšaudyta. Vietovėje vyko keli mūšiai tarp Šri Lankos valdžios kariuomenės ir Tamilų tigrų kovotojų. Šventovė vienu metu buvo virtusi tamilų pabėgėlių globos vieta, o po karo buvo valdžios laikinai uždaryta šventovės zonoje prasidėjus išminavimo darbams. Buvo uždrausta lankytis joje saugumo sumetimais ir iš šventovės buvo iškelta stebuklinga Marijos statula, vainikuota popiežiaus Pijaus XI dovanota karūna.

Didieji Marijos, Madhu Dievo Motinos atlaidai liepos 2 dieną buvo pirmieji po 2009 metais pasibaigusio pilietinio karo ir sugrąžinus į šventovę Marijos statulą. Atlaidams vadovavo Kandy ir Trincomalee-Batticaloa vyskupai.

Mažam atlaidų maldininkų skaičiui, anot šventovės administratoriaus, įtakos galėjo turėti tai, kad pirmadienis Šri Lankoje buvo eilinė darbo diena. Tačiau jis pažymėjo, kad pagrindinė priežastis buvo ta, kad dauguma provincijos kaimų gyventojų pabėgo nuo karo veiksmų ir dar nėra sugrįžę į savo namus. Daugelis tebegyvena pabėgėlių stovyklose arba pas artimuosius. Be to, iki galo neužbaigtas išminavimas ir neatstatytos piligrimus aptarnaujančios struktūros. (sk)