Ispanijos vyskupai sako – „ne“ įsigalėjusiam naujam įstatymui dėl aborto

Liepos 5 d. įsigalėjo naujas įstatymas „dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos“ Ispanijoje. Įstatyme numatyta galimybė laisvai nutraukti nėštumą iki 14 nėštumo savaitės ir ypatingais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai ar yra vaisiaus išsigimimas, iki 22 savaitės. Taip pat įstatymas leidžia nepilnamečiams nutraukti nėštumą be tėvų sutikimo, bet privaloma juos informuoti bent jau tam, kad nekiltų šeimyniniai konfliktai ir tokiu būdu būtų išvengta smurto namie. Be to, bus įmanoma nutraukti nėštumą ir po 22 savaitės, jei paaiškėtų vaisiaus anomalija ar ypatingai sunki arba neišgydoma liga ir būtų gautas specialistų komisijos sutikimas.

Šis teisės aktas sukėlė daug diskusijų ir Bažnyčia išsakė savo poziciją. Liepos 5 d. rytą Ispanijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame priminė, kad „kalbama apie įstatymą, kuris objektyviai nesuderinamas su sveika moraline sąžine ir ypač su katalikiška sąžine, kadangi, žiūrint iš etinės pusės, jis pablogina jau galiojančius įstatymus trimis būdais“. Vyskupai detaliai paaiškino šiuos būdus. Visų pirma, rašoma pareiškime, įstatymas negimusio vaiko gyvybės sunaikinimą laiko nėščios moters teise per pirmas 14 nėštumo savaičių, palikdamas praktiškai be jokios apsaugos žmogaus gyvybę būtent tuo metu, kai įvykdoma didžiausia dalis abortų. Antra, ganytojai pabrėžė, kad naujasis teisės aktas nustato tokią dviprasmišką sveikatos sampratą, kad socialinės ir eugeninės sąlygos tampa legaliu aborto pateisinimu. Galiausiai, įstatymas primeta privalomoje švietimo sistemoje abortų ir lytiškumo ideologiją.

Taip pat Ispanijos vyskupų konferencija pakartojo savo 2009 m. birželio 17 d. pareiškimą nuolatinei Komisijai, kuriame paaiškino norį kalbėti „už tuos, kurie neturi teisės gimti ir būti tėvų priimti su meile; už motinas, kurios turi teisę gauti socialinę ir valstybinę paramą, būtiną, norint išvengti tapimo aborto (traumos) auka; už tėvų ir mokyklų laisvę teikti vaikams emocinę ir lytinę formaciją pagal jų moralinius įsitikinimus, kad būtų pasirengę patys tapti tėvais ir priimti gyvybės dovaną; ir galiausiai, už visuomenę, kuri turi teisę pasitikėti teisingais įstatymais, nepainiojančiais neteisingumo su teise.“ (mb)