Popiežius priėmė naujojo Irako ambasadoriaus prie Šventojo Sosto skiriamuosius raštus

Penktadienį skiriamuosius raštus popiežiui įteikė naujasis Irako ambasadorius prie Šventojo Sosto Habbeb Mohammed Radi Ali Al-Sadr.

Apžvelgdamas vis dar labai sudėtingą Irako politinę ir socialinę situaciją ir paminėjęs neseniai sudarytos naujos vyriausybės pastangas ją stabilizuoti, popiežius Benediktas XVI naujajam Irako ambasadoriui skirtoje kalboje visų pirma pabrėžė, jog tarp gyvybiškai svarbių teisių, kurias privalu garantuoti kuriant teisingą ir taikų visuomenės gyvenimą, pirmiausia turi būti pripažįstama ir gerbiama teisė laisvai išpažinti tikybą. Šią teisę turi ir nedidelė Irako krikščionių bendruomenė, kurios nariai yra tikrieji šalies autochtonai. Teisė laisvai išpažinti savo tikybą laisvame ir teisingame Irake priklauso taip pat ir tiems krikščionims, kurie per pastaruosius keletą metų dėl nesaugumo ir pavojų buvo priversti išvykti į užsienį. Jiems turi būti sudarytos sąlygos sugrįžti.

Popiežiaus kalboje primintas labai reikšmingas faktas, turintis laiduoti monoteistinių tikybų išpažinėjų vienybę: Irakas yra Abraomo – žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo tėvo gimtasis kraštas ir kaip toks jis yra brangus visiems šių trijų tikybų išpažinėjams. Šis visiems bendras palikimas, turi būti dabar kuriamos visoms religinėms bendruomenės priklausančių irakiečių santarvės pagrindas.

Kalbėdamas apie krikščionių vaidmenį dabartinėje Irako visuomenėje, popiežius sako, jog nors jie tėra tik mažuma, vis dėlto, ir jie reikšmingai prisideda prie šalies atstatymo ir naujos teisingos visuomenės kūrimo. Jų indėlis svarbus regimas švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės pagalbos srityse ir ekonominėje veikloje.

Popiežius paminėjo taip pat ir kankinystės kainą, kurią per pastaruosius keletą metų teko sumokėti Irako krikščionims, priminė vyskupą Paulosą Faraj Rahho, kunigą Ragheedą Ganni bei kitus gyvybes paaukojusius krikščionis. Spalio mėnesį Romoje vyksiantis Vyskupų Sinodas, skirtas Artimųjų Rytų Bažnyčioms, daug dėmesio skirs Irako tikinčiųjų bendruomenėms. Tai bus ir proga paliudyti visos katalikų bendrijos solidarumą su Irake gyvenančiais broliais ir su visa Irako visuomene bei padėti jai spręsti dabartinio meto sunkumus. (jm)