Popiežius aukojo šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišias

Antradienio rytą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje aukojo šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišias.

Dievas visuomet lydi savo ištikimus tarnus; juos išvaduoja iš visokio blogio. Dievas ir visą Bažnyčią vaduoja iš blogio jėgų. Šitaip, pasak popiežiaus, galima trumpai reziumuoti pagrindinę, per visus šios dienos liturginius skaitinius nusidriekusią teminę giją.

Pirmajame ir antrajame skaitiniuose kalbama apie Petrą ir apie Paulių, apie tai kaip Dievas ištiesė jiems pagalbos ranką ir juos išgelbėjo. Ypač pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų labai tiksliai pasakoja kaip Viešpaties galia Petras buvo išlaisvintas iš grandinių ir išvestas iš Jeruzalės kalėjimo. Apie tą pačią išvaduojančią Dievo galią, ją asmeniškai patyręs, rašo ir Pauliaus laiške Timotiejui. Galiausiai tą pačią pasitikėjimo Dievu ir jo ypatinga globa mintį iškilmingai patvirtina Petrui duotas Kristaus pažadas: „tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16,18).

Iš tiesų, kai pažvelgiame į du tūkstančius Bažnyčios istorijos metų, - kalbėjo popiežius, - matome, jog, kaip Viešpats buvo sakęs, krikščionims teko pakleti daugybę bandymų ir kentėjimų. Tačiau jie nepadarė Bažnyčiai didelės žalos ir ne jie kėlė Bažnyčiai didžiausią pavojų. Labiausiai Bažnyčiai kenkia tai kas užteršia Bažnyčios narių tikėjimą, kas pažeidžia Kristaus mistinio kūno integralumą, kas susilpnina tikinčiųjų sugebėjimą liudyti juose atsispindintį Kristaus veidą.

Kaip liudija Pauliaus laiškai, Tautų apaštalas puikiai suvokė šiuos pavojus. Ir šiandien girdėtoje Antrojo laiško Timotiejui ištraukoje kalbama apie „paskutiniųjų dienų sunkius laikus“, apie žmones užvaldysiantį godumą, išdidumą, nedėkingumą, šiurkštumą, apie žmones, labiau linkusius į malonumus, negu į Dievą, apie besidedančius maldingais, bet atsižadėjusius maldingumo jėgos (plg 2 Tim, 3,1-5). Vis dėlto, ne jiems priklauso ateitis ir apaštalas priduria, kad „jie toli nenužengs, nes jų paikumas bus visiems regimas“ (3,9). Paulius puikiai žino, kad Bažnyčiai suteikta tikroji laisvė ją veiksmingai saugo ir nuo priklausomybės nuo materialinių dalykų, ir nuo dvasinių ir moralinių suvaržymų, galinčių pakenkti jos patikimumui.

Kristaus Petrui pažadėtą Bažnyčios laisvę simbolizuoja ir palijus, šiandien suteikiamas trisdešimt aštuoniems arkivyskupams metropolitams. Vienybė su Petru ir jo įpėdiniais yra ganytojų ir jiems patikėtų bendruomenių laisvės garantas. Apie tai liudija ir istorinė patirtis, nes aiškiai matome, kad vyskupų ir vietinių Bažnyčių ryšys su Apaštalų Sostu garantuoja vietinėms Bažnyčioms nepriklausomybę nuo politinės valdžios, tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu. Petro tarnystė taip pat padeda vietinių Bažnyčių ganytojams būti ištikimiems tikėjimo tiesoms ir autentiškai tradicijai, saugoti Dievo tautą nuo klaidų ir nukrypimų tikėjimo ir moralės sferoje. Šia prasme, arkivyskupams suteikiamas palijus simbolizuoja Kristaus „jungą“, kuris vienintelis yra tikros laisvė garantas.

Galiausiai, - sakė popiežius, - Kristaus pažadas, kad pragaro vartai nenugalės jo Bažnyčios, turi būti suprantamas ir ekumenizmo prasme. Bažnytinės bendrijos nesantaika yra velnio veikimo rezultatas. Nesantaika ir susiskaldymai yra nuodėmės pasekmės. Tačiau Kristaus aiškiai sako, kad ir čia „pragaro vartai nenugalės“. Kupinas šitos vilties nuoširdžiai sveikinu Konstantinopolio patriarchato delegaciją. Kartu dėkodami už pasiektus ekumeninio dialogo vaisius, įsipareigojame ir toliau būti klusnūs Dievo malonei, vedančiai mus į visišką vienybę, - baigė popiežius Petrinių iškilmės Mišių metu sakytą homiliją. (jm)