Kirgizijos jėzuitai: susirėmimai buvo etniniai, o ne religiniai

Vatikano Radiją, katalikiškas žinių agentūras pasiekė dviejų Kirgizijoje besidarbuojančių lenkų jėzuitų laiškai, kuriuose pasakojama apie padėtį šalyje ir apie katalikų bendruomenės situaciją.

Pasak t. Damian Wojciechowski ir t. Krzysztof Korolczuk, katalikų parapijos, bažnytėlės nenukentėjo nuo per pastarosiomis dienomis per Kirgiziją nusiritusių prievartos bangų, nuo etninių susirėmimų tarp kirgizų ir uzbekų mažumos. Anot misionierių, jie susisiekė su ligoninėmis ir policijos įstaigomis, ieškodami žuvusių ar dingusių parapijiečių ir jų turimais duomenimis, katalikų šeimos rado prieglobstį. Tuo pat metu dalis pabėgėlių, tiek kirgizų, tiek uzbekų, tiek rusų prisiglaudė katalikiškų parapijų turimose patalpose.

Tačiau miestuose ir kaimuose neramu. Pasak t. Korolczuk, rašiusio iš Jalalabado miesto, kuriame prieš savaitę vyko daug gyvybių nusinešę susirėmimai, susibūrė daug gaujų, kurias sudaro 17-18 metų jaunuoliai. Policija jų nesugeba kontroliuoti, o jie ieško naujų aukų. Kai kurios grupuotės netgi apsiginklavo, apiplėšusios kariuomenės sandėlius.

Uzbekų turėtos parduotuvės, užeigos ir kitas turtas kai kuriuose rajonuose ir miestuose buvo visiškai sunaikintas, sudegintas. Kitos dėl atsargumo neveikia. Todėl miestuose yra nelengva apsirūpinti maistu. Juo labiau, kad maisto atsargos senka.

Abu jėzuitai paliudijo, kad susirėmimai neturėjo religinio atspalvio. Jų motyvas buvo įsisenėjusios etninės nuoskaudos tarp kirgizų ir uzbekų, kurių dauguma išpažįsta islamą. Pasak lenkų misionierių, musulmonų lyderiai konflikte nedalyvavo ir jokių antikrikščioniškų pareiškimų jiems neteko girdėti.

Tikėdamiesi, kad prievarta baigsis kiek įmanoma anksčiau, jėzuitai rašo, jog jau pradėjo ieškoti humanitarinės pagalbos šaltinių ir jau pažadėta, kad jos sulauks iš Vokietijos Caritas organizacijos. (rk)