Libanas. Krikščionių ir musulmonų susitikime – ugdymo tema. Kardinolo Scola pastabos

Birželio 21 dieną Beirute buvo surengtas kasmetinis „Oasis“ fundacijos, plėtojančios krikščionių ir musulmonų tarpusavio pažinimą, susirinkimas. Jame dalyvavo apie 70 krikščionių ir musulmonų, daugiausia akademinio pasaulio atstovai, bet taipogi politikai ir dvasininkai.

Katalikams atstovavo Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola, kurio iniciatyva ir buvo įsteigta „Oasis“ fundacija. Kartu su juo buvo kardinolas Jean Louis Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. Susitikime dalyvavo katalikų ganytojai iš Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Tuniso, Nigerijos, Indijos, Alžyro. Musulmonams atstovavo Libano ministras informacijai, Islamo mokymo lygos generalinis sekretorius, Libano islamo universiteto rektorius ir kt.

Susitikimo diskusijos ir skaityti pranešimai buvo skirti religinio ugdymo klausimui iš krikščioniškos, islamiškos, tarpreliginio dialogo ir modernybės perspektyvos.

*

Vienas iš pirmųjų pranešėjų buvo Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola, kritiškai įvertinęs kai kurias ugdymo tendencijas Vakarų pasaulyje ir klausęs apie galimas perspektyvas.

Pasak jo, ugdymą trumpai galima būtų nusakyti kaip procesą, kurio metu mokoma gerų santykių, perduodamos geros praktikos ir sudėtinga tikrovės interpretacija, kurią vėliau auklėjamasis laisvai patikrina.

Tačiau ugdymas Vakarų pasaulyje yra patekęs į krizę, neretai kalbama apie jo atnaujinimą, o kai kada apie pačios ugdymo idėjos praradimą.

Ugdymui, pasak kardinolo Scola, reikia idėjos apie žmogų, žmogaus sampratos. Ne abstrakčios, bet glaudžiai susietos su žmogaus patirtimi, su konkrečiu žmogumi.

Tačiau pagal šiandieninę žmogaus idėją didelėje Vakarų pasaulio ugdymo praktikoje asmuo vis labiau dalijamas į dvi dalis, į objektyvų ir subjektyvų. Ugdymas orientuojamas tik į objektyvią žmogaus dimensiją: jam perduodamos techninės žinios, informacijos, kompetencijos. Ugdymas šioje perspektyvoje tampa žmogaus proto treniravimu, sureikšminant proto instrumentinį pobūdį. Tuo tarpu subjektyvi ir jausminė žmogaus dimensija lieka už ugdymo ribų. Tik pats asmuo formuoja save ir atsižvelgia tik į save. Tačiau tokia autonomija yra pavojingai trapi.

Galiausiai šita dualistinė žmogaus idėja užleidžia pozicijas dar kitai, kuri, remdamasi neuromokslų atradimais, visą emocinę ir moralinę sferą redukuoja iki smegenų veiklos, neatmetant galimybės ateityje ja manipuliuoti.

Šiame kontekste kardinolas Scola priminė seną, dar graikų ir romėnų pasaulio „paideia“ idėją ir ja pagrįstą ugdymo modelį. Čia žmogus yra suvokiamas kaip vientisas, o jo subjektyvi, jausminė sfera nėra atskirta nuo objektyvios.

Pasak kardinolo Scola, šią žmogaus idėją, praturtinant moderniais ir šiuolaikiniais atradimais, tačiau išlaikant pradinę struktūrą, būtų galima pritaikyti šiandieniniame ugdyme. Kardinolas įvardijo dvi papildomas aplinkybes. Pirma, auklėjamasis, kad jam perduodamą tiesą pavadintų „sava“, turi ją laisvai priimti. Antra, auklėtojas, neapsiribodamas tvirtinimu, jog turi „daryti taip“, turėtų sakyti „daryk taip kartu su manimi“. Nes ugdymas taip pat yra artimo meilės forma ir tiesos liudijimas.

Geras ugdymas yra tas, kuris remiasi pilna žmogaus samprata ir išlaiko pusiausvyrą tarp tiesos ir laisvės tiek individualiame, tiek bendruomeniniame gyvenime. Būtent šiame lygyje galėtų būti sprendžiamas religijų likimas. (rk)