Trečiadienį ir ketvirtadienį vyks Šventojo Sosto ir Vietnamo atstovų derybos
Trečiadienį ir ketvirtadienį Vatikane vyks antrasis Šventojo Sosto ir Vietnamo dvišalių
santykių darbo grupės susitikimas. Jo metu bus tęsiamos derybos, pradėtos pernai vasario
16 ir 17 dienomis Vietnamo sostinėje Hanojuje.
Šventojo Sosto oficialūs kontaktai
su Vietnamo vyriausybe buvo užmegzti 1990 metais. Nuo to laiko vyko lėtas, bet ištvermingas
ir vaisingas dialogas, kuriuo jau išspręsta nemažai vietinės katalikų bendruomenės
sunkumų. Pavyko rasti bendrą kalbą su Vietnamo vyriausybe daugeliu klausimų, liečiančių
Bažnyčios gyvenimą ir religijos laisvę. Jau du dešimtmečius trunkančio dialogo galutinis
tikslas - visiškas Bažnyčios ir valstybės Vietname, o taip pat dvišalių Šventojo Sosto
ir Vietnamo santykių normalizavimas. Diplomatinių santykių užmezgimas jau įtrauktas
į dvišalių kontaktų darbotvarkę.
Pernai Hanojuje vykusio susitikimo metu Vietnamo
vyriausybei atstovavęs Užsienio reikalų viceministras Nguyen Quoc Cuong pristatė savo
šalies vyriausybės politikos gaires religinių bendruomenių atžvilgiu bei linkėjo,
kad Šventasis Sostas savo specifiniu indėliu prisidėtų prie Vietnamo katalikų bendruomenės
ir visos Vietnamo visuomenės sambūvio stiprinimo. Šventajam Sostui atstovavęs tuometinis
pasekretoris santykiams su valstybėmis monsinjoras Pietro Parolin pakartojo principinį
Šventojo Sosto nusistatymą visuomet gerbti valstybių suverenumą. Siekdama religijos
laisvės ir sąlygų netrukdomai veikti savo specifinėse veiklos srityse, Bažnyčia nesiekia
jokių politinių tikslų. Bažnyčia visada skatina tikinčiuosius būti ir pavyzdingais
savo šalių piliečiais, tarnaujančiais visų gerovei. Dabar, antrasis derybų raundas,
kaip minėta, vyks Vatikane.
* * *
Vietnamo Bažnyčios istorija siekia
pirmojo susitikimo su europiečiai laikus. Pirmieji katalikų misionieriai į Vietnamą
atvyko jau 1533 metais. Vis dėlto, savarankiška katalikų Bažnyčios hierarchija buvo
įkurta tik 1960, tai yra tuo metu kai Vietnamas buvo padalintas. Tuometinės sąlygos
taip pat lėmė labai sparčia vidinę migraciją. Katalikai masiškai bėgo iš komunistų
valdytos šiaurės į pietus. Pietinėje ir šiaurinėje šalies dalyse gyvenančių katalikų
proporcijos šiek tiek susibalansavo po 1975 metų, kai komunistams užėmus pietinį Vietnamą,
dalis anksčiau pabėgusių katalikų grįžo į gimtąsias vietas.
Beveik du dešimtmečius
trukęs padalinimas paliko gilius pėdsakus Bažnyčios gyvenime. Skirtingos buvo ne
tik gyvenimo sąlygos ir galimybės išpažinti tikėjimą, bet reikia atsiminti ir tai,
kaip tik tuo metu vyko Vatikano II Susirinkimas. Pietų Vietnamo vyskupai galėjo jame
dalyvauti. Pietų katalikų bendruomenę greit pasiekė visos Susirinkimo atneštos naujovės,
tuo tarpu Šiaurės Vietnamas buvo izoliuotas. Katalikų bendruomenės gyvenimo skirtumus
greit suniveliavo visoje šalyje po 1975 metų įsiviešpatavusi komunistų valdžia, uždraudusi
bet kokią socialinę, karitatyvinę, švietėjišką ar kultūrinę Bažnyčios veiklą, uždariusi
į kalėjimus daugelį vyskupų ir kunigų.
Šiuo metu katalikų Vietname yra maždaug
6 milijonai ir jie sudaro apie 7 procentus visų šalies gyventojų. Vietname veikia
26 katalikų vyskupijos. Sielovadai vadovauja keturios dešimtys vyskupų ir trys tūstančiai
kunigų. (jm)