Romoje birželio 14-18 dienomis vyko NATO valstybių karinių oro pajėgų kapelionų
konsultacinio komiteto kasmetinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir Lietuvos KOP kapelionas
kun. Virginijus Veilentas:
Nors
tų kasmetinių susitikimų tikslas lieka tas pats – atnaujinti dvasią ir sustiprinti
kapelionų tarpusavio draugystę, apčiuopti laikmečio iššūkius ir atsiliepti į juos
konkrečiais darbais karių sielovadoje – susirinkimų vieta ir žmonės keičiasi. Po gan
gausų oro pajėgų kapelionų būrį surinkusių susitikimų Bukarešte ir Londone, šiemetiniame,
Romoje vykusiame susitikime dėl ekonominio sunkmečio suvaržymų negalėjo dalyvauti
Rumunijos, Graikijos ir Ispanijos kapelionai. Jiems visiems buvo persiųsta susirinkimo
medžiaga ir pradinė informacija apie kitais metais Vokietijoje vyksiantį susirinkimą.
Pradžioje
vadinęsis Sąjungininkų karinių oro pajėgų kapelionų konsultacinis komitetas yra viena
seniausių karo kapelionus vienijančių organizacijų. Steigiamoji konferencija įvyko
1952 m. Paryžiuje, Prancūzijos oro pajėgų kapelionų – tiek katalikų, tiek protestantų
– iniciatyva, pasikvietus Centrinės Europos šalių oro pajėgų vyresniuosius kapelionus.
Dar tais pačiais, 1952 metais, įvyko ir ordinarinė konferencija Olandijoje, Zeist
mieste. Joje dalyvavo ne tik oro pajėgų kapelionai, atstovavę katalikams, protestantams
ir žydams iš dešimties valstybių, net ir neseniai susikūrusios NATO kariniai lyderiai.
Nors nuo anos konferencijos praėjo beveik 60 metų, bet dar ir šiandien prisimenamos
anuomet išsakytos armijos generolo Dwight Eisenhower mintys, jog tikėjime glūdi NATO
ginamų principų – laisvės, lygybės, žmogaus orumo – šaknys. Gal todėl, kad komunistinei
pasaulėžiūrai šie principai reiškia ne tą patį, ten neigiamas Dievas.
Šiomis
dienomis į Romą susirinkusius oro pajėgų kapelionus įžanginėje konferencijoje pasveikino
Italijos kariuomenės Ordinaras vyskupas arkivyskupas Vincenzo Pelvi. Kalbėdamas apie
kapelionų tarnystę apskritai, arkivyskupas pažymėjo, jog kapelionas privalo vengti
išankstinio ideologinio ar kultūrinio nusistatymo ir nesivadovauti politiniais ar
finansiniais interesais. Kariuomenės kapelionas turi suprasti, jog jo tarnystė yra
socialinio pobūdžio, neretai įgaunanti antropologinį atspalvį. Didžiausios vertybės,
į kurias turi būti orientuotas kapeliono darbas yra pats žmogus, jo dvasini tobulėjimas
ir taikos puoselėjimas. Būtent neteisinga žmogaus orumo samprata karą padaro pirmine
koncepcija, kurią seka taika. Taika paprastai apibrėžiama kaip karo nebuvimas, tačiau
iš tikro tai karas yra taikos nebuvimas. Italijos kariuomenės Ordinaras pasiūlė visiems
susitikime dalyvavusiems kapelionams laikytis gyvenime tų principų, kurių laikėsi
šv. Jonas iš Kapestrano, popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas karo kapelionų dangiškuoju
globėju: meilė artimui ir Tėvynei, drąsos ir ištvermės skelbimas, sužeistųjų slaugymas,
sielų gelbėjimas, aukojimasis dėl aukštesnių vertybių. Tai turėtų būti tarsi dekalogas
kiekvienam karo kapelionui.
NATO karinių oro pajėgų kapelionus taip pat priėmė
Italijos KOP vadas Giuseppe Bernardis, KOP štabo konferencijų salėje kapelionai išklausė
plk. ltn. Errico Passaro konferencijos „Karinės etikos dvasingumas“, užmegzdami su
prelegentu gyvą diskusiją. NATO oro pajėgų kapelionai aplankė Loreto Dievo Motinos
šventovę, susitiko su Loreto arkivyskupu Giovanni Tonucci ir, žinoma, paminėjo 90-ąsias
metines, kai Loreto Marija buvo paskelbta aviatorių globėja. Visi meldė Dievo Motinos
užtarimo Italijos aviatorių maldos žodžiais: Tu, į kurią kreipiamės kaip į Dangaus
Vartus, pažadink mumyse dangiškų dalykų troškimą. Leisk mums dabar ir visada kilti
į dangų tikėjimo, vilties ir meilės sparnais.
Pabrėžiant NATO karinių oro pajėgų
kapelionų konsultacinio komiteto ekumeninį ir tarpreliginį charakterį, ketvirtadienį,
birželio 17 dieną, kapelionai susitiko su Romos vyriausiuoju rabinu Riccardo di Segni,
aplankė Romos sinagogos muziejų.
Penktadienį, atsisveikinę vienas su kitu ir
su Amžinuoju miestu bei svetinguoju Italijos KOP kapelionu mons. Giorgio Nencini,
kapelionai pasuko į savo kraštus.