Popiežius susitiko su Europos Tarybos vystymosi banko susirinkimo dalyviais

Šeštadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė apie pusantro šimto Europos Tarybos vystymosi banko kasmetinio suvažiavimo dalyvių, posėdžiavusių Romoje. Pirmą sykį kasmetinis banko suvažiavimas vyko Vatikane.

Šventasis Sostas yra Vystymosi banko narys nuo 1973 metų. Pats bankas daugiašale iniciatyva buvo įsteigtas 1956 metais ir yra susietas su Europos Taryba. Pirminė jo užduotis buvo spręsti karo pabėgėlių problemas ir stiprinti Europos socialinę sanglaudą. Šiuo metu šis bankas orientuojasi į socialinių solidarumo projektų įgyvendinimą.

Šventasis Tėvas sveikino audiencijos dalyvius ir pabrėžė, jog Šventasis Sostas teikia didelę reikšmę Europos Tarybos vystymosi banko veiklai, kuria plėtojama solidarumo politika.

Anot popiežiaus, praėjusio amžiaus pabaigos politiniai įvykiai leido Europai įkvėpti abiem plaučiais, kaip mėgdavo sakyti jo pirmtakas, popiežius Jonas Paulius II. Tačiau dar turi būti nueitas ilgas kelias. Tarp vakarų ir rytų Europos išplėtoti ekonominiai ir finansiniai ryšiai, tačiau ar galima tą pati pasakyti apie žmogaus progresą. Ar išsilaisvinimas iš totalitarinių ideologijų pasitarnavo tik ekonominiam progresui, platesnio žmogiško progreso sąskaita, neužmirštant ir europietiškos tapatybės dvasinio paveldo?

Benediktas XVI pabrėžė Europos Tarybos vystimosi banko socialinį pašaukimą, kuris tampa itin aktualus dabartinės pasaulinės krizės kontekste. Popiežius priminė savo enciklikos „Caritas in veritate“ ir Bažnyčios socialinės doktrinos principą, jog meilė Dievui ir artimui gali tapti galingu varikliu, kurio kuriama energija varytų socialinio, juridinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio gyvenimo visumą.

Ekonomika ir finansai neegzistuoja patys sau. Tai įrankiai. Jų paskirtis yra žmogaus orumo realizavimas. Asmuo ir jo orumas yra vienintelis kapitalas, kurį reikia saugoti. Šis kapitalas turi ir dvasinę dimensiją. Krikščionybė padėjo Europai suprasti, kas yra laisvė, atsakomybė, etika, kurie įspausti jos įstatymuose. Tad krikščionybės ir ją išreiškiančių simbolių išstūmimas būtų kaip Europos kontinentą maitinusios versmės uždarymas. Krikščionybė yra versmė tų dvasinių ir moralinių vertybių, kurios yra Europos tautų bendras paveldas, - sakė popiežius Benediktas XVI.

*

Birželio 11 dieną Europos Tarybos vystymosi banko kasmetinio susirinkimo darbų pradžią sveikino kardinolas Tarcisio Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius.

„Džiaugiuosi, kad šis kasmetinis susirinkimas pirmą sykį vyksta Vatikane, vietoje, kurioje yra šv. Petro kapas ir jo įpėdinių sostas. (...) Europos vienijimo procesas, kuriam pasitarnauja europinės institucijos, tame tarpe ir Europos Taryba, yra svarbus katalikų Bažnyčiai, nes tam tikra prasme atspindi tai, kas joje jau įgyvendinta: visų vyrų ir moterų, priklausančių įvairioms tautoms ir kultūroms, vienybę vienoje didelėje šeimoje“, - sakė kardinolas, primindamas, jog prie Europos vienijimo proceso po II Pasaulinio karo prisidėjo tokie krikščioniškos žinios įkvėpti katalikai politikai kaip Šumanas, Adenaueris ar De Gasperi. (rk)