Popiežius Benediktas XVI visų kunigų vardu patvirtino, jog jie „trokšta būti ganytojais, kurie gano ne save, o aukojasi Dievui vardan brolių“

Tūkstančiai kunigų iš beveik šimto kraštų dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI sušauktų Kunigų metų uždarymo suvažiavime Romoje. Jis truko tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio. Pirmąsias dvi suvažiavimo dienas – trečiadienio ir ketvirtadienio rytais – apie dešimt tūkstančių kunigų popiežiškose bazilikose vykusiose konferencijose klausėsi dviejų kardinolų paskaitų apie Kristaus kunigystės misiją pasaulyje. Konferencijose buvo primintas šviesus kunigystės pavyzdys, šv. Arso klebono Jono Marijos Vianėjaus (1786-1859) paliudytas nuo krikščioniškojo tikėjimo nusigręžusioje XIX amžiaus Prancūzijoje. Būtent šio uolaus kunigo mirties 150 metinės paskatino Popiežių sušaukti Kunigų metus, kurių tikslas, pasak Benedikto XVI, buvo „sustiprinti kunigų misijos Bažnyčioje ir pasaulyje vertybės sąmoningumą“.

Kitas dvi suvažiavimo dienas kunigai bendravo su popiežiumi Vatikane: ketvirtadienio vakarą kunigai dalyvavo maldingame Švč Jėzaus Širdies iškilmės išvakarių budėjime ir klausėsi popiežiaus patarimų aktualiais kunigystės klausimais apie pašaukimą, kultą, celibatą, veiklumą ir dvasingumą, kuriuos Šv. Tėvui iškėlė visų penkių pasaulio žemynų atstovai. Į visus klausimus popiežius atsakė kalbėdamas ne iš teksto. Popiežius kalbėjo itališkai, o šios kalbos nemokantieji galėjo klausytis popiežiaus ir kitų kalbėjusiųjų kalbų tiesioginio vertimo į kelias kalbas. Taip pat vigilijoje, kurią užbaigė Švč. Sakramento adoracija ir popiežius suteiktas eucharistinis palaiminimas, dominavo Jono Marijos Vianėjaus figūra; virš pagrindinių Vatikano bazilikos durų buvo pakabintas didžiulis šventojo paveikslas; į vigilijos programą įsijungė dalyviai iš keturių kitų pasaulio kraštų, įskaitant Prancūzijos Arso miestelį.

Kunigų metus ir tarptautinį kunigų suvažiavimą Romoje užbaigė Vatikane ir apskirai Romoje koncelebrantų skaičiumi precedento neturėjusios šv. Mišios, kurioms Šv. Petro aikštėje vadovavo popiežius Benediktas XVI. Prie dešimties tūkstančių kunigų suvažiavimo dalyvių prisidėjo kiti kunigai, daugumoje iš Romos, gretimų Italijos ir kitų Europos vyskupijų, iš viso 15 tūkstančių koncelebrantų, o taip pat 80 koncelebravusių kardinolų bei 350 arkivyskupų ir vyskupų.

Popiežiaus vadovautos Mišios buvo pradėtos dalyvių apšlakstymu švęstu vandeniu. Šį atgailos aktą su popiežiumi atliko keturi kardinolai. Mišių pradžioje popiežius sakė, kad „kunigų metų kvietimas į atsivertimą tapo dar reiklesniu visiems Bažnyčios kunigams pabaigus švęsti kunigų metus: Dieviškoji Jėzaus Širdis kreipiasi į kunigų širdis kviesdama išsižadėti savęs ir savo žmogiškumo ir visiškai pasitikėti Viešpačiu“, - sakė popiežius.

Po Šv. Tėvo homilijos kunigai, vyskupai ir kardinolai popiežiaus akivaizdoje atnaujino kunigystės pasižadėjimus. Mišias užbaigė popiežiaus vadovautas visų Bažnyčios kunigų, kurių yra apie 400 tūkstančių, pašventimas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Maldoje Šv. Tėvas pažymėjo, kad „Bažnyčios kunigai trokšta būti ganytojais, kurie gano ne save, o aukojasi Dievui vardan brolių. Būtent tai sudaro mūsų – kunigų – džiaugsmo pagrindą“, - kalbėjo Šv. Tėvas, kuris paaukojimo maldoje prašė, „kad per Dievo Motinos Marijos dalyvavimą viso pasaulio kunigams pražydėtų vienišumo dykuma, suspindėtų saulė abejonių tamsoje ir sugrįžtų ramybė po audros“.

Padėkojęs Kunigų kongregacijai už tarptautinio kunigų suvažiavimo surengimą, Šv. Tėvas palinkėjo vyskupams ir kunigams „atnaujintu uolumu tęsti šventėjimo kelią, būti ištikimais kunigystės pasižadėjimams, šventai ir drąsiai tarnauti Dievui ir žmonėms, būti šventais ir kitus vesti į šventumą, visuomet derinti savo gyvenimus su Kristaus Kryžiaus slėpiniu“. (sk)