Romos vyskupijos Viceregentas paskirtas į naujas pareigas

Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienį iš ganytojo pareigų atleido Salerno arkivyskupą Gerardo Pierro. Dėl amžiaus atleistas arkivyskupas Salerno ganytojo pareigas ėjo pastaruosius 18 metų. Į Salerno sostą popiežius paskyrė savo Viceregentą Romos vyskupijoje, 61 metų arkivyskupą Luigi Moretti.

Iš Lacijaus regiono Cittareale miesto kilęs arkivyskupas Moretti buvo įšventintas Romos vyskupijos kunigu 1974 metais, dėstė ir tarnavo sielovadoje iki 1983 metų, kai įsidarbino Romos vyskupijos vikariate. Jis buvo popiežiaus paskirtas vyskupijos generaliniu vikaru 1993 metais ir įšventintas vyskupu 1998 metais. Nuo 1991 iki 1998 metų arkivyskupas Moretti buvo atsakingas už statybos projekto „50 naujų bažnyčių Romoje“ vykdymą. Moretti 2003 metais buvo pakeltas Romos viceregentu ir arkivyskupu. Viceregentas yra pirmasis Popiežiaus vikaro Romos miestui pavaduotojas. Šiose pareigose Moretti buvo dviejų kardinolų – Camillo Ruini ir Agostino Vallini – pagrindinis bendradarbis.

Salerno arkivyskupija, kurios ganytoju dabar tapo arkivyskupas Moretti, yra pietų Italijos Kampanijos regione prie Tirėnų jūros. Vyskupijos istorija siekia VI amžių. Viduramžiuose tapo arkivyskupija, o vėlesniais amžiais apjungė gretimas Acerno ir Kampanijos vyskupijas. Todėl dabar oficialus arkivyskupijos vardas yra trigubas: Salerno-Campagna- Acerno.

Salerno, svarbaus pietų Italijos miesto istorija glaudžiai susijusi jos Bažnyčia. Viduramžiais Salernas pradėtas vadinti Hipokrato miestu, nes tapo svarbiu medicinos tyrimų ir mokslų centru. Jo iniciatoriai buvo Montecassino benediktinai, devintame amžiuje Salerne įkūrę ligoninę vienuoliams. Kiek vėliau iš ligoninės išsivystė pirmoji Vakarų Europoje medicinos mokykla, pasiekusi apogėjų XI amžiuje kai Salerno arkivyskupo ir garsaus mokslininko Alfano I pastangų dėka į lotynų kalbą buvo išversti ligi tol Vakarų pasauliui nežinomi arabiški medicinos tekstai. Mokykla svarbi ir todėl, kad dar viduramžiais buvo atvira moterimis, tiek studentėms, tiek dėstytojoms. Pagal miesto pavadinimą pavadintas „Salerno ediktas“, XIII amžiuje juridiškai atskyręs medicinos ir vaistininkystės mokslus, yra laikomas vėlesnių laikų medicinos įstatymų leidybos pavyzdžiu, galiojančiu iki mūsų laikų.

Salernas garsėja ir dėl garsiųjų tremtinių. Katedroje palaidotas viduramžių popiežius šv. Grigalius VII, kuriam Salerne prieglobstį suteikė arkivyskupas Alfano I. Vykstant Antrajam pasauliniam karui Salernas kelis 1944 metų mėnesius buvo tapęs laikinąja Italijos sostine kai jame įsikūrė su visa krašto vyriausybe iš Romos pasitraukęs karalius Viktoras Emanuelis III.

97 procentai Salerno arkivyskupijos gyventojų yra krikštyti katalikai. Arkivyskupijos 163 parapijas aptarnauja 334 kunigai ir 46 nuolatiniai diakonai. Iš Salerno yra kilęs kardinolas Renato Rafaele Martino, Popiežiškųjų Teisingumo ir Taikos bei Migrantų ir Keliautojų Sielovados tarybų pirmininkas emeritas. (sk)