Piligriminis žygis į Kryžių kalną už vaikus ir Devintinės Šiauliuose

Birželio 5-ąją, Šiaulių vyskupijoje organizuotas piligriminis žygis į Kryžių kalną už vaikus. Pagrindinės tradicinės kasmetinės eisenos organizatorės – Lietuvos katalikių moterų sąjungos Šiaulių šv. Elžbietos skyriaus moterys. Žygis prasidėjo 16 val. nuo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, žygeiviams vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Už vaikus meldėsi moksleiviai, tėvai, seneliai, mokytojai, kiti tikintieji. Patį jauniausią piligrimą tėvai nešė ant rankų. Eita su giesmėmis, Rožinio malda; pasirodžius Kryžių kalnui prasidėjo Švč. Jėzaus Širdies litanija, ją keitė giesmės švč. Mergelei Marijai.

Kelionės metu prie piligrimų prisijungdavo vis naujų žygeivių. Dar didesnis tikinčiųjų būrys pasitiko Kryžių kalne.

19 val. prasidėjo Šv. Mišios, kurias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šeimos centro kapelionas kunigas Tadas Rudys, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas, monsinjoras Vytautas Kadys. Dar trys Šiaulių katedros kunigai buvo pasirengę klausytis išpažinčių. Mišių auka skirta už vaikučius: kad jie būtų saugūs, kad motinos ir tėvai leistų jiems ateiti į pasaulį; taip pat už tuos žmones, kurie yra nelaimingi, nes įžeidė vaikus, įskaudino juos, vienaip ar kitaip išnaudojo, sugadino jų gyvenimą, ateitį ir meilę.

Siedamas pamokslą su Devintinių Evangelija, vyskupas lygino apie Kristų susibūrusią minią su šios dienos piligrimais.

„Matot, apaštalai, - kalbėjo vyskupas Eugenijus Bartulis, kreipdamasis į kunigus, - ką mums reikia daryti? Mums reikia duoti dvasinio maisto žmonėms, nes be jo daugybė žmonių badauja ir miršta dykumoje. Kas žemiškoje kelionėje neturi dvasinio maisto, kas nepažino Gyvenimo Davėjo, tas yra alkanas, piktas, žiaurus...“.

Ganytojas džiaugėsi, kad tądien, birželio 5-ąją, prie Kryžių kalno susirinkusią minią Viešpats pamaitins ne tik keliais kepalėliais duonos ar žuvimis, bet ir pačiu savimi. Jo Ekscelencija išreiškė mintį, kad Devintinių išvakarėse įvykusioje piligriminėje kelionėje ir per pačias Devintines vykstančiose procesijose Kristus taip visus pasotins, kad daugelis žmonių, nusikratę savo baimių, abejingumo, nepasitikėjimo, taps drąsūs, ištikimi ir džiugūs Viešpaties valios vykdytojai, „nes tik tiek, kiek atiduosime savęs, galėsime tapti laimingais žmonėmis“.

Birželio 6 dieną, sekmadienį, Devintinės Šiauliuose buvo vienos iš labiausiai įsimenančių jau vien dėl to, kad mieste buvo organizuotos net dvi Devintinių procesijos.

Pirmą kartą į procesiją pietiniame miesto mikrorajone pakvietė ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas, monsinjoras Vytautas Kadys. Procesija prasidėjo 9.30 val. po Šv. Mišių. Švenčiausiasis neštas Dainų gatve, Pėsčiųjų bulvaru. Pirmoji stotelė buvo įrengta prie „Romuvos“ gimnazijos, antra ir trečia - bulvare; ketvirtoji - jau pačioje bažnyčioje. Sugrįžus į šventovę tikinčiųjų laukė Eucharistinis palaiminimas, po jo - Sumos Šv. Mišios. Procesiją organizavusiam monsinjorui Vytautui Kadžiui talkino tikybos mokytojai bei Dainų mikrorajono bendruomenė.

Antrosios - miesto centre Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės prasidėjo Šv. Jurgio bažnyčioje taip pat pusę dešimtos ryto. Jose dalyvavo ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kukliai užėmęs vietą klausykloje, prie kurios tuoj pat išsirikiavo nemaža eilė tikinčiųjų.

Sakydamas jaudinantį pamokslą gausiai į šimtametę Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią susirinkusiems žmonėms parapijos klebonas Egidijus Venckus kvietė visus pasibaigus Šv. Mišioms nekiūtinti į savo namus prie įprastų kasdienių darbų, bet dalyvauti Devintinių procesijoje. „Nešdamas kryžių į Golgotos kalną Viešpats buvo vienas šioje procesijoje, - kalbėjo klebonas E. Venckus. – Dabar Šiaulių gatvėmis Jis gali praeiti kartu su minia tikinčių žmonių, nes ką didesnio už Kristų, pažadėjusio būti su mumis iki gyvenimo pabaigos, gali turėti žmogus?“

Į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą Švč. Sakramentas buvo nešamas Vasario 16-osios, Vilniaus, Aušros alėjos ir kitomis centrinėmis Šiaulių miesto gatvėmis. Viltį, susikaupimą bei pagarbą, Šiaulių miesto gatvėmis nešamam Švč. Sakramentui rodė tiek procesijoje dalyvaujantys, tiek sutikti ar tik pro langus bei balkonus žvelgiantys miesto gyventojai. Visą kelią, vadovaujant Šv. Jurgio parapijos choristams, buvo giedama ir garsiai meldžiamasi.

Katedros šventoriuje procesiją pasitiko katedros klebonas Remigijus Čekavičius. Šventosiose Mišiose, kurias Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis aukojo su kitais Šiaulių kunigais, ganytojas teigė, jog „Miestas neturi didesnės šventės, kaip tą, kurios metu miesto gatvėmis eina pats Viešpats Dievas ir eina be mažiausio triukšmo. Kas su Juo susivienija Eucharistijoje, tas pasirašo ir tolimesnį savo gyvenimo pas Dangiškąjį Tėvą noro patvirtinimą.

Šiaulių Ganytojas kalbėjo ir apie pirmąjį birželio sekmadienį švenčiamą Tėvo dieną. Daugeliui Šv. Mišiose dalyvavusių vyrų vyskupas Eugenijus Bartulis skyrė šiuos teisingus, nors ir aštrius klausimus: „Kiek praleidote laiko su savo šeimos nariais, kiek kartų buvote stipriausiu savo šeimos medžiu, į kurį patikimai galėjo atsiremti visa jūsų šeima?“ Ganytojas linkėjo, kad kiekvieno tėvo gyvenimas būtų pažymėtas meile, gerumu, ištikimybe ir šventumu, kad tomis dorybėmis būtų pilnos visų Lietuvoje gyvenančių tėvų širdys.

Laima Zimkienė, Inesė Ratnikaitė