Sekmadienį baigėsi pasaulinė ekumeninė konferencija Škotijos sostinėje Edinburge,
kuria buvo iškilmingai paminėtas pirmosios tokios konferencijos šimtmetis. Visuotinai
pripažįstama, kad 1910 metais Edinburge įvykusi konferencija buvo dabartinio ekumeninio
judėjimo pradžia.
Šį savaitgalį Edinburge buvo susirinkę per tris šimtus dalyvių,
atstovaujančių įvairioms krikščioniškoms konfesijoms. Konferencijos darbai ir posėdžiai
buvo transliuojami per internetą, tuo pat metų keliose kitose šalyse vyko analogiški
ekumeniniai susitikimai.
Kaip rašoma konferencijos interneto svetainėje, tai
vienas iš aspektų, kuriais šiais metais vykusi konferencija skiriasi nuo tos, kuri
vyko 1910 metais: nors kulminacinis renginys surengtas Edinburge, tačiau iš tikro
konferencija buvo „policentrinė“, su daugeliu centrų. Jai buvo ilgai ruoštasi. Yra
ir kitų skirtumų: jei 1910 metais buvo susirinkę protestantiškų Bažnyčių delegatai,
tai šiandien dalyvauja ir Romos katalikai, ortodoksai, sekmininkai, daug kitų krikščioniškų
judėjimų atstovų. Gerokai platesnius mąstus įgijo ne tik krikščioniškų konfesijų atstovavimas,
bet ir jų geografija. Daug delegatų atvyko iš pietų pusrutulio, pripažįstant šios
pasaulio dalies krikščionių svorį.
Katalikų Bažnyčios delegacijai vadovavo
vyskupas Brian Farell, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas, perdavęs
ir popiežiaus Benedikto XVI linkėjimus bei sveikinimus. Vyskupas Farell taip pat perskaitė
pranešimą apie „Misiją katalikiškoje perspektyvoje“.
Baigdami darbus, Bažnyčių
delegatai paskelbė bendrą kreipimąsi. Jo pirmosiose eilutėse rašoma: „pasitikėdami
Trejybiniu Dievu ir su atnaujintu skubumo jausmu, mes esame kviečiami įkūnyti ir skelbti
gerąją išgelbėjimo, nuodėmių atleidimo, pertekliaus gyvenimo, visų prispaustųjų ir
vargšų išlaisvinimo naujieną“. (rk)