Šventasis Tėvas Kipro sostinėje aukojo Devintinių Mišias ir Artimųjų Rytų vyskupams įteikė būsimojo Sinodo susirinkimo „Instrumentum laboris“

Mišios buvo aukojamos šešis tūkstančius žmonių talpinančiuose sporto rūmuose. Dar apie porą tūkstančių maldininkų Mišiose dalyvavo būdami lauke. Prie sporto rūmų buvo susirinkusi ir nedidelė protestuotojų grupė, laikanti iškeltą transparantą, su užrašu „popiežius eretikas“. Pastarieji, atstovauja Kipre gana gajai ultra ortodoksų srovei, nepripažįstančiai jokios kitos krikščioniškos Bažnyčios, išskyrus ortodoksų, ir nepritariančiai ortodoksų dalyvavimui ekumeniniame dialoge.

Kartu su popiežiumi Mišias koncelebravo trys dešimtys patriarchų, arkivyskupų ir vyskupų, vadovaujančių katalikiškoms Bažnyčioms ir vyskupijoms Artimųjų Rytų šalyse. Jiems Mišių metu popiežius įteikė spalį Vatikane vyksiančios Vyskupų Sinodo asamblėjos, skirtos Artimųjų Rytų Bažnyčių situacijai, „Instrumentum laboris“, tai yra būsimos asamblėjos Darbo dokumentą. Popiežiaus aukotose Mišiose turėjo dalyvauti ir ketvirtadienį nužudytas Turkijos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Luigi Padovese. Jo laidotuvių Mišios bus aukojamos Iskenderune pirmadienį po pietų. Trečiadienį velionio vyskupo palaikai bus palaidoti šeimos kape Milane.

Šį sekmadienį daugumoje pasaulio šalių švenčiamos iš ketvirtadienio atkeltos Devintinės – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė. Ketvirtadienį Romoje jau vieną kartą atšventęs šią iškilmę, antrąsias Devintinių Mišias sekmadienio rytą Šventasis Tėvas aukojo Kipro sostinėje Nikosijoje.

Corpus Christi – Kristaus Kūnas. Šis Vakaruose naudojamas šiandienės šventės pavadinimas Bažnyčios tradicijoje reiškia tris skirtingus dalykus: fizinį Kristaus kūną, gimusį iš Mergelės Marijos; eucharistinį kūną – dangiškąją duoną, kuria mes maitinamės šiame sakramente; mistinį jo kūną – Bažnyčią. Apmąstydami šiuos tris Kristaus kūno aspektus, - sakė popiežius, - mes aiškiau suprantame visus Bažnyčios narius siejantį bendrystės slėpinį. Visus, kas stiprinasi eucharistiniu Kristaus Kūnu ir Krauju, Šventoji Dvasia sutelkia vienybėn, kad jie būtų viena šventa Dievo tauta. Ta pati Šventoji Dvasia, kuri Jeruzalėje Sekminių dieną nusileido ant apaštalų, veikia kiekvienoje Mišių aukoje, pašventindama duonos ir vyno atnašas, kad jos taptų Kristaus kūnu ir krauju bei pripildydama visus kas maitinasi šiomis šventomis dovanomis, kad jie Kristuje būtų vienas kūnas ir vienas siela.

Šv. Augustinas, aiškindamas šį nepaprastą procesą, rašo, kad duona gaminama ne iš vieno, bet iš daugybės grūdų. Kad taptų duona, grūdai pirma turi būti sumalti. Mes visi, priklausantieji Bažnyčiai, privalomi išeiti iš savo uždaro individualumo ir susibičiuliauti su tais, su kuriais dalijamės viena duona. Aš turiu galvoti ne apie „mane“, bet apie „mus“. Dėl to mes ir prašome „mūsų“ Tėvą, kad duotų kasdieninės „mūsų“ duonos. Mums reikia išsivaduoti iš visko kas mus kausto ir izoliuoja: iš baimės ir nepasitikėjimo kitais, godumo ir egoizmo, nenoro rizikuoti vardan kitų.

Iš sumaltų kviečių grudų maišoma tešla ir kepama duona. Pasak šv. Augustino, tai panardinimo krikšto vandenyje ir tikinčiųjų širdžių uždegimo meilės ugnimi simboliai. Kviečių grudų, virstančių duona, simbolyje mes atpažįstame Bažnyčią, kurios narius Šventoji Dvasia suvienija Eucharistijos šventimu.

Mes esame Kristaus kūnas pasaulyje, - sakė popiežius. Tai reiškia, jog visų pirma mes privalome būti Kristaus kūnas visiems žmonėms, su kuriais kasdien susiduriame. Esame pašaukti įveikti tarpusavio skirtumus, nešti susivaidijusiems taiką ir susitaikinimą, skelbti vilties žinią. Esame pašaukti padėti silpniesiems ir nuskriaustiesiems. Esame pašaukti nepaliaudami skelbti Viešpaties mirtį ir priskėlimą, iki pat jo sugrįžimo. (jm)