Šeštadienį popiežius du kartus susitiko su Kipro katalikais

Šeštadienį, antrą vizito Kipre dieną, įvyko du popiežiaus susitikimai su nedidele vietos katalikų bendruomene: rytą Šventasis Tėvas Nikosijos maronitų mokykloje susitiko su katalikų bendruomenių atstovais, o pavakare šv. Kryžiaus bažnyčioje aukojo Mišias, kuriose dalyvavo kunigai, vienuoliai, katechetai ir katalikų pasauliečių judėjimų nariai.

Kipre šiuo metu gyvena tik šiek tiek daugiau nei 20 tūkstančių katalikų. Nedidelė katalikų bendruomenė susideda iš trijų tradicijų narių: daugiausia yra maronitų (apie 8,5 tūkstančio); antroje vietoje – armėnų apeigų katalikai (apie 6,5 tūkstančio) ir apie 6 tūkstančius lotynų apeigų katalikų, kurių tik apie 1000 yra vietiniai kipriečiai, o likusieji – šalyje pastoviai gyvenantys svetimšaliai iš Rytų Europos ir Filipinų. Savo vyskupiją Kipre turi tik maronitai. Armėnų vyskupo sostas yra Libane, o lotynų apeigų katalikai yra Jeruzalės Lotynų patriarchato ir Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos jurisdikcijoje.

Sveikindamas maronitų mokykloje susirinkusius tikinčiuosius, jiems sakytoje kalboje Šventasis Tėvas labiausiai akcentavo vienybės tarpusavio santykiuose ir pagarbaus dialogiško nusistatymo kitų konfesijų ir tikybų atžvilgiu svarbą. Tas ant meilės pagrindo statomas principinis Kristaus mokinių atvirumas kitam žmogui ypač svarbus šiandieniniame padalintame Kipre. Krikščionių santarvė ir pagarbūs santykiai su islamo išpažinėjais – tai raktas į viso regiono susitaikinimą. Atskirai popiežius pasveikino susitikime dalyvavusius katalikus kilusis iš turkų valdomos šiaurinės Kipro dalies. Per pastaruosius tris su puse dešimtmečio nuo šiaurinės dalies okupacijos pradžios, iš turkų užmintos srities išsikėlė arba buvo jėga deportuoti apie 170 tūkstančių žmonių. Tarp perkeldintųjų nemažai buvo katalikų maronitų.

* * *

Popiežiaus vizito Kipre šeštadienio programa buvo užbaigta Mišiomis Nikosijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje. 350 žmonių talpinančią bažnyčią užpildė Kipro katalikų kunigai, vienuolės ir vienuoliai, diakonai, katechetai ir pasauliečių organizacijų atstovai.

Susirinkome šlovinti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris per savo šventą kryžių atpirko pasaulį, - kreipėsi popiežius į Mišių dalyvius. Kryžiaus slėpinys yra kur kas gilesnis negu iš pirmo žvilgsnio atrodo. Aišku, jis yra kankinimo įrankis ir pralaimėjimo simbolis, tačiau tuo pat metu jis byloja apie visišką ir radikalią transformaciją, apie negrįžtamą blogio nugalėjimą, apie viltį, kokios pasaulis nė įsivaizduoti negali. Būtent dėl to pasauliui taip labai reikia kryžiaus.

Kryžius nėra tik privataus pamaldumo simbolis ar priklausymo tam tikrai visuomenės grupei ženklas. Jis nesimbolizuoja vienos tikybos ar filosofijos pranašumo prieš kitas. Kryžius kalba apie viltį, meilę, apie taikingos nesmurtinės laikysenos pergalę prieš priespaudą. Kryžius kalba apie Dievą, kuris išaukština nuolankiuosius, suteikia jėgų silpniesiems, padeda įveikti susiskaldymus, nugalėti blogį gerumu ir meile. Pasaulis be kryžiaus būtų pasaulis be vilties. Tokiame pasaulyje nebūtų jokių stabdžių prievartai ir brutalumui, silpnieji būtų išnaudojami, paskutinis žodis priklausytų godumui; žmogaus nežmoniškumas kito žmogaus atžvilgiu būtų dar baisesnis ir niekaip nesugebėtume ištrūkti iš smurto užburto rato. Tik kryžiuje mūsų išsigelbėjimas, - sakė popiežius aukodamas Mišias Nikosijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje. (jm)