Vatikano spaudos salės direktorius. Turkijos vyskupo nužudymas nesusijęs su politiniais ar religiniais motyvais

Popiežiaus apaštalinę kelionę į Kiprą aptemdė žinia apie ketvirtadienį peilio dūriais nužudytą Turkijos vyskupų konferencijos pirmininką, italų kilmės vyskupą Luigi Padovese. Šventasis Tėvas savo kelionės metu į Kiprą atvykusiems Artimųjų Rytų regiono vyskupams įteiks rudenį vyksiančio Vyskupų Sinodo Artimiesiems Rytams „Instrumentum Laboris“. Tarp jų turėjo būti ir Luigi Padovese.

Nors dar daug neaiškių aplinkybių, tačiau patvirtinta, kad vyskupą nužudė jo vairuotojas ir pagalbininkas kituose buitiniuose reikaluose. Pagal pirminę įvykių rekonstrukciją, Iskenderuno mieste rezidavęs vyskupas ketvirtadienį nuvyko į nedidelį namuką užmiestyje, į kurį važiuodavo studijuoti ir dirbti. Čia buvo užpultas vairuotojo Murato, kuris jį mirtinai sužalojo.

Praėjus pirmam šokui po šios dramatiškos žinios, daugelis suskubo klausti kokie buvo nužudymo motyvai, ar jie kaip nors susiję su politiniais ir religiniais dalykais. Turkija yra musulmoniška šalis ir nepaisant pasaulietinės šalies santvarkos, religinės mažumos neretai patiria didelį spaudimą, būta ne vieno išpuolio, taip pat ir mirtino.

Pasak pirminių žinių, Muratas pastaruoju metu kentėjo nuo depresijos, buvo praradęs pusiausvyrą ir pats vyskupas buvo išreiškęs nuogąstavimų dėl jo elgesio. Iš kitos pusės, kaip italų spaudai sakė nužudytojo šeimos nariai, ganytojas stengėsi padėti vyrui, su kuriuo kartu dirbo virš ketverių metų.

Apie Murato sutrikusią psichinę būseną tiesiogiai Vatikano spaudos salės direktoriui t. Federico Lombardi patvirtino ilgametė vyskupo Padovese bendradarbė ir sekretorė vienuolė sesuo Eleonora.

Pasak t. Lombardi pareiškimo, žinia apie vyskupo smurtinę mirtį yra baisi ir sukrečianti. Tačiau politiniai nužudymo motyvai, rodos, visiškai atmestini.

Tokie įtarimai buvo iškelti italų spaudoje. Ji paminėjo keletą pastarųjų metų katalikų dvasininkų užpuolimų epizodų Turkijoje, kurių kaltininkai buvo įvardinti kaip sutrikusios psichikos žmonės. Esą galbūt psichiniai negalavimai buvęs tik būdas išsisukti nuo bausmės.

Vis dėlto, pridūrė Vatikano spaudos salės direktorius, vyskupas Padovese buvo žmogus, kuris atidavė savo gyvybę už meilės ir taikos Evangelijos skelbimą sunkiose situacijose, todėl yra Evangelijos liudytojas.

Penktadienio ryte, pakeliui į Kiprą, popiežius Benediktas XVI tradiciškai atsakė į žurnalistų klausimus, iš kurių pirmas buvo būtent apie vyskupo mirties žinią.

„Esu giliai nuliūdintas vyskupo Padovese mirties, kuris daug prisidėjo prie Vyskupų Sinodo (Artimiesiems Rytams) ruošimo“, - sakė popiežius, pavesdamas ganytojo sielą Dievo gerumui ir pridurdamas, jog ši mirtis yra didelis netekimas Sinodui.

Tačiau, anot Šventojo Tėvo, šio įvykio šešėlis neturi nieko bendro su kelionės į Kiprą temomis ir realijomis. Nors dar turima mažai informacijos, tai ne politinis ar religinis nužudymas ir jo nereikia priskirti Turkijai ar turkams.

Pasak popiežiaus, reikia palaukti išsamesnių paaiškinimų ir nepainioti šios dramatiškos situacijos su dialogu su islamu. Tai atskiras ir liūdinantis įvykis, tačiau jis neturi užtemdyti dialogo, kuris bus jo keliones Kipre tema ir intencija.

*

1947 metais Milane gimęs Luigi Padovese, 1965 metais davė pirmuosius vienuolinius įžadus kapucinų ordine, o 1973 metais gavo kunigo šventimus. Daug metų darbavosi Popiežiškajame „Antonianum“ universitete Romoje, Patristikos katedroje, ir 16 metų vadovavo šio universiteto Dvasingumo institutui. Daug metų bendradarbiavo su Rytų Bažnyčių kongregacija ir 2004 metais buvo paskirtas Anatolijos apaštališkuoju vikaru, Turkijoje. Tais pačiais metais Iskenderune gavo ir vyskupo šventimus. Anatolijos vikariatui priklauso apie puspenkto tūkstančio katalikų, tarp kurių darbuojasi keliolika kunigų ir keliolika moterų vienuolių. (rk)