Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Krikšto akimirką mumyse apsigyvena Švenčiausioji Trejybė“.

Sekmadienio vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI pirmiausia priminė, jog sekmadienį prieš savaitę švęstomis Sekminėmis buvo užbaigtas Velykų liturginis laikotarpis, o šį sekmadienį švęsta Švenčiausiosios Trejybės šventė jau priklauso eiliniam liturginiam metui. Vis dėlto, tai nereiškia, kad grįžtant į „eilinį“ liturginį laikotarpį turėtų mažėti krikščionių uolumas, - sakė popiežius. Sakramentais įvesdinti į dieviškąjį gyvenimą mes esame pašaukti kasdien būti atviri Dievo malonės veikimui, nuolat brandinti meilę Dievui ir artimui. Švenčiausiosios Trejybės šventėje pakartoti pagrindiniai velykiniai mūsų tikėjimo slėpiniai: Kristaus mirtis ir prisikėlimas, įžengimas į dangų pas Tėvą ir Šventosios Dvasios atsiuntimas. Nors žmogaus protas ir kalba nesugeba aprėpti ir apsakyti Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią siejančių tarpusavio ryšių, vis dėlto jau Bažnyčios Tėvai stengėsi mums išdėstyti šią nepaprastą tikėjimo tiesą, patys ją išgyvendami su giliu tikėjimu.

Švenčiausioji Trejybė, - tęsė popiežius, - apsigyvena mumyse Krikšto akimirką. Teikdamas krikšto sakramentą kunigas taria: „Aš tave krikštiju vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Kryžiaus ženklas ir Dievo vardas ugdo mumyse tikėjimą ir įkvepia maldai. Jėzus savo apaštalams buvo pažadėjęs: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16,13). Tai vyksta ir kiekvienoje sekmadienio liturgijoje kai stiprinamės Žodžiu ir Eucharistijos duona.

Baigęs kalbą, Šventasis Tėvas vadovavo vidudienio maldai. Pastarosiomis savaitėmis buvo kalbama velykinė antifona „Regina caeli“. Šį sekmadienį, kuris, kaip paties popiežiaus priminta, priklauso jau eiliniam liturginiam metui, buvo kalbama įprastinė Viešpaties Angelo malda.

Po jos Benediktas XVI dar tarė keletą sveikinimo žodžių ir, tarp kita ko, priminė šį sekmadienį Romos Didžiojoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje vykusią beatifikacijos iškilmę, kurios metu palaimintąja buvo paskelbta dvidešimtojo amžiaus primoje pusėje gyvenusi italė vienuolė Maria Pierina (Marija Petrė) De Micheli. (jm)