Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Krikšto akimirką mumyse apsigyvena Švenčiausioji
Trejybė“.
Sekmadienio vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams sakytoje
kalboje popiežius Benediktas XVI pirmiausia priminė, jog sekmadienį prieš savaitę
švęstomis Sekminėmis buvo užbaigtas Velykų liturginis laikotarpis, o šį sekmadienį
švęsta Švenčiausiosios Trejybės šventė jau priklauso eiliniam liturginiam metui. Vis
dėlto, tai nereiškia, kad grįžtant į „eilinį“ liturginį laikotarpį turėtų mažėti krikščionių
uolumas, - sakė popiežius. Sakramentais įvesdinti į dieviškąjį gyvenimą mes esame
pašaukti kasdien būti atviri Dievo malonės veikimui, nuolat brandinti meilę Dievui
ir artimui. Švenčiausiosios Trejybės šventėje pakartoti pagrindiniai velykiniai mūsų
tikėjimo slėpiniai: Kristaus mirtis ir prisikėlimas, įžengimas į dangų pas Tėvą ir
Šventosios Dvasios atsiuntimas. Nors žmogaus protas ir kalba nesugeba aprėpti ir apsakyti
Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią siejančių tarpusavio ryšių, vis dėlto jau Bažnyčios
Tėvai stengėsi mums išdėstyti šią nepaprastą tikėjimo tiesą, patys ją išgyvendami
su giliu tikėjimu.
Švenčiausioji Trejybė, - tęsė popiežius, - apsigyvena mumyse
Krikšto akimirką. Teikdamas krikšto sakramentą kunigas taria: „Aš tave krikštiju vardan
Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Kryžiaus ženklas ir Dievo vardas ugdo mumyse
tikėjimą ir įkvepia maldai. Jėzus savo apaštalams buvo pažadėjęs: „Kai ateis toji
Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16,13). Tai vyksta ir kiekvienoje
sekmadienio liturgijoje kai stiprinamės Žodžiu ir Eucharistijos duona.
Baigęs
kalbą, Šventasis Tėvas vadovavo vidudienio maldai. Pastarosiomis savaitėmis buvo kalbama
velykinė antifona „Regina caeli“. Šį sekmadienį, kuris, kaip paties popiežiaus priminta,
priklauso jau eiliniam liturginiam metui, buvo kalbama įprastinė Viešpaties Angelo
malda.
Po jos Benediktas XVI dar tarė keletą sveikinimo žodžių ir, tarp kita
ko, priminė šį sekmadienį Romos Didžiojoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje
vykusią beatifikacijos iškilmę, kurios metu palaimintąja buvo paskelbta dvidešimtojo
amžiaus primoje pusėje gyvenusi italė vienuolė Maria Pierina (Marija Petrė) De Micheli.
(jm)