Nauja palaimintoji Marija Petrė De Micheli

Sekmadienio rytą Romos Didžiojoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato vadovavo beatifikacijos iškilmėms, kurių metu buvo paskelbta palaimintąja sesuo Maria Pierina (Marija Petrė) De Micheli.

Būsima palaimintoji gimė Milane 1890 metais gausioje ir labai religingoje šeimoje. Jos vyriausioji sesuo tapo vienuole, o vienas iš dviejų brolių – kunigu. Nuo pat vaikystės ir Marija Petrė dalyvavo savo vietinės bendruomenės veikloje, uoliai lankė tikybos pamokas. Būdama 12 metų jinai išgyveno mistinę patirtį, kuri nulėmė jos tolimesnį gyvenimą. 1902 metais regėjime ji matė nukryžiuotojo Jėzaus veidą. Po kelerių metų brolis kunigas ją supažindino su Argentinos sostinėje Buenos Aires savo centrą turinčios vienuolijos – Nekaltojo Prasidėjimo dukterų kongregacijos vadove. 1914 metais į šią kongregaciją įstojo ir Marija Petrė. Nuo 1919 iki 1921 ji gyveno Argentinos sostinėje, dirbo vienuolijos išlaikomose mokyklose ir globos namuose. Grįžusi į Italiją buvo paskirta kongregacijos naujokyno magistre, o 1939 metais jai buvo pavesta vadovauti Romoje esantiems kongregacijos namams. Sesuo Maria Pierina (Marija Petrė) De Micheli susirgusi nepagydoma plačių liga mirė 1945 metais.

Uoliai eidama jai patikėtas pareigas, sesuo Marija Petrė visą gyvenimą atsiminė ir vaikystėje regėtą nukryžiuotojo Jėzaus veidą. Tą regėjimą jinai suprato kaip jai skirtą misiją melstis už kunigus. Kiekvienas kunigas, sakydavo jinai, yra Kristaus vietininkas žemėje. Pati meldėsi ir kitus ragino melstis už pašaukimus, už kunigų misiją ir liudijimą šventu gyvenimu. Savo maldas ir apsimarinimus aukojo taip pat kaip permaldavimą už kai kurių kunigų neištikimybę ir nesugebėjimą tinkamai eiti savo pareigų. Apie jos misiją sužinojęs popiežius Pijus XII, žavėjosi vienuolės uolumu ir ją drąsino. (jm)