Benedikto XVI kelionė į Kiprą ortodokso akimis

Artėja popiežiaus kelionė į Kiprą, vyksianti birželio 4-6 dienomis. Nors Kipras yra tik maža Viduržemio jūros sala, tačiau popiežiaus apsilankymas joje turės daug aspektų, rašo Nicolas Kazarian, dėstantis ortodoksų „Saint-Serge institute“ Paryžiuje. Pasak jo, Šventojo Tėvo kelionė bus delikati tiek religiniu, tiek politiniu požiūriu. Viena vertus, dėlto, kad Kipras yra politiškai padalintas į dvi dalis, kita vertus, dėlto, kad dauguma Kipro gyventojų yra ortodoksai.

Dėstytojas priminė politinę Kipro situaciją. Šiuo metu sala yra padalinta į dvi dalis, turkišką ir graikišką. 1974 metais Kipro graikų nacionalistai surengė vyriausybės perversmą, remiami karinio Graikijos režimo. Turkijai tai suteikė pretekstą įvesti į salą kariuomenę, kad būtų apginti joje gyvenantys turkų kilmės piliečiai. Nuo to laiko gyvuoja „Kipro respublika“ ir „Šiaurės Kipro turkiška respublika“, kurios niekas, išskyrus pačią Turkiją nepripažino, tačiau kurioje nuolatos reziduoja keliasdešimt tūkstančių turkų karių.

Kalbant apie religinę situaciją, Kipro respublikoje dauguma gyventojų yra ortodoksai. Katalikų kipriečių yra, pasak vienų, apie 4000, pasak kitų, apie 7000. Saloje gyvena nemažai katalikų emigrantų, galbūt apie 13 000, atvykusių daugiausia iš Filipinų. Katalikai kipriečiai priklauso trejoms skirtingoms liturginėms tradicijoms: lotynų, maronitų ir armėnų. Skaitlingiausia yra maronitų bendruomenė, turinti apie 4000 tikinčiųjų. Tuo tarpų lotynų apeigų kipriečių, neskaičiuojant emigrantų, tėra apie tris šimtus.

Pasak „Saint-Serge instituto“ dėstytojo, popiežiaus vizitas pirmiausia yra gera proga atnaujinti ir dar kartą patvirtinti gerus tarpusavio Bažnyčių, katalikų ir Kipro ortodoksų santykius. Gerų santykių parodymas turi papildomo reikšmingumo, jei prisiminsime 2009 metų nelabai nusisekusio bendros katalikų ir ortodoksų teologinio dialogo komisijos susitikimą, kurio tema buvo „Romos bažnyčios vaidmuo“. Popiežiaus vizitas Kipre taip pat yra piligrimystė šioje saloje pabuvojusio apaštalo Pauliaus pėdomis, po apsilankymo Maltoje. Ši piligrimystė primena katalikų ir ortodoksų Bažnyčių bendrą paveldą.

Nicolas Kazarian neslėpė, kad Kipre yra ortodoksų grupė, kuri protestuoja prieš popiežiaus vizitą ir jį kritikuoja. Už protesto slypi istorinės nuoskaudos. Antai, vienu metu, XV amžiaus pabaigoje Kiprą okupavo tuo metu galinga Venecijos respublika, kuri laikėsi diskriminacinių nuostatų ortodoksų atžvilgiu. Numatydama tokias reakcijas ir vengdama jų plitimo, Kipro ortodoksų Bažnyčia paskelbė laišką tikintiesiems, kuriame paaiškino popiežiaus vizito reikšmę ir pakvietė tikinčiuosius ignoruoti neatsakingas protesto iniciatyvas.

Ko iš popiežiaus vizito tikisi katalikiškos bendruomenės? Pasak dėstytojo, lotynų apeigų bendruomenė tikisi mobilizuoti savo narius, nes šiuo metu jie yra beveik asimiliuoti daugumos. Iš kitos pusės, Šventojo Tėvo apsilankymas yra proga sutelkti emigrantus katalikus. Kitokia yra katalikų maronitų situacija. Jų bendruomenė yra susitelkusi ir yra išlaikiusi stiprią tapatybę, tačiau jie į pietinę salos dalį atvyko po 1974 metų įvykių, o jų tradiciniai kaimai ir bažnyčios liko turkiškoje Kipro dalyje, į kurią jie negali laisvai patekti. Kai kuriuose maronitų apleistuose kaimuose įsikūrė turkų kariuomenės daliniai. Tad Kipro katalikai maronitai viliasi, kad popiežiaus vizitas kaip nors padės jiems grįžti į jų tradicinius kaimus.

Panašių lūkesčių turi ir Kipro respublikos valdžia, kuri tikisi, kad popiežiaus vizitas padės priminti Kipro skaudulius ir problemas tarptautinei žiniasklaidai bei politikai. Juo labiau, kad popiežius Benediktas XVI 2008 metų kalboje diplomatų korpusui prie Šventojo Sosto yra išsakęs aiškią nuostatą, jog Europos Sąjungos, į kurią Kipras įstojo 2004 metais, diplomatija turėtų dėti visas pastangas ir spręsti šalies padalijimo problemą.

Ir galbūt kelionė į Kiprą, priduria Nicolas Kazarian, gali tapti preliudija istoriškai svarbiam vizitui į kitą ortodoksišką šalį - į Rusiją. (rk)